Pirmas amžius. Izraelio žemė. Iš Jeruzalės į Galilėją atvyko keli Šventojo Rašto žinovai, norėdami išsiaiškinti, ko moko plačiai pagarsėjęs pamokslininkas Jėzus iš Nazareto. Pasiklausyti Jėzaus ir pagyti nuo savo ligų susirinkdavo didelės minios. Buvo pagydomi įvairiausiomis ligomis sergantys. Tačiau atvykusieji iš Jeruzalės pastebėjo, jog kai kurie Jėzaus mokiniai valgo neplautomis rankomis. Rašto žinovai priekaištavo, kad nesilaikoma prosenių tradicijos, mat jie buvo įsitikinę, jog pažeidžiant tas tradicijas nusižengiama Dievui. Skaitant evangelisto Morkaus užrašytą pasakojimą galima numanyti, kad atvykusieji Rašto mokytojai išsakė savo priekaištus tikrai ne švelniai, bet piktindamiesi tokiu Jėzaus mokinių elgesiu. Jie manėsi esą dieviškos tiesos gynėjai bei įtvirtintojai.
Tačiau tie žmonės Jėzaus pritarimo savo priekaištams nesulaukė. Priešingai, jie išgirdo labai griežtą pabarimą, kuris neprarado aktualumo iki šių dienų ir taip pat, kaip anuomet jiems, aštriai kalba mums šiandien, jeigu mes savo religines tradicijas iškeliame aukščiau Dievo pažinimo ir paklusnumo Jo žodžiui: Gerai apie jus, veidmainius, pranašavo Izaijas, kaip parašyta: „Ši tauta gerbia mane lūpomis, bet jų širdis toli nuo manęs. Veltui jie mane garbina, mokydami žmonių įsakytų priesakų.” Palikdami Dievo įsakymą, jūs įsikibę laikotės žmonių tradicijų <...> Puikiai jūs atmetate Dievo įsakymą, kad tik išsaugotumėte savo tradicijas! (Evangelijos pagal Morkų 7 skyriaus 6–8 ir 9 eilutės).
Pasakęs priekaištavusiems šiuos ir daug kitų skaudžių žodžių, Jėzus sušaukė žmones ir mokė juos, kas iš tiesų svarbu Dievo akyse, o kas neturi jokios reikšmės. Pasirodo, mus dvasiškai suteršia ne maistas, kurį valgome, bet tai, kas išeina iš mūsų širdies.
...nėra nieko, kas, iš išorės patekęs į žmogų, galėtų jį suteršti. Žmogų suteršia vien tai, kas iš žmogaus išeina (ten pat, 15 eilutė). Tačiau šio Jėzaus pamokymo nesuprato net artimiausi jo pasekėjai. Tuomet jis paaiškino tos ištarmės prasmę: Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės, godumas, piktumas, klasta, nesusilaikymas, pavydas, piktžodžiavimas, išdidumas, kvailystė. Visos tos blogybės išeina iš vidaus ir suteršia žmogų (ten pat, 21–23 eilutės).