„Jo lankas pasiliko stiprus ir jo rankas sustiprino Jokūbo galingojo Dievo rankos“
Pradžios 49, 24
Jėga, kuria Dievas apdovanoja savo Juozapus, nėra išdidi drąsa, prasimanymas, tai ne tai, apie ką žmonės tuščiai kalba. Tai reali jėga, tikra dieviška jėga.
Kodėl Juozapas ištvėrė pagundymo metu? Nes jam padėjo Dievas. Be Dievo jėgos mes nieko negalime nuveikti. Visa stiprybė ateina iš galingojo Jokūbo Dievo. Atkreipk dėmesį, kaip maloningai, tarsi artimas draugas Dievas sustiprino Juozapą, „jo rankas sustiprino Jokūbo galingojo Dievo rankos“. Dievas pavaizduotas uždedantis savo rankas ant Juozapo rankų. Kaip tėvas moko savo vaikus, taip Viešpats moko tuos, kurie Jo bijo. Jis savo rankas uždeda ant jų .
Kaip Dievas nusižemina! Visagalis, amžinasis Dievas nužengia nuo savo sosto ir uždeda savo rankas ant savo vaiko Juozapo rankos, kad jį sustiprintų. Ši jėga – tai sandoros jėga, nes parašyta: „Jokūbo galingasis Dievas“.
Kai skaitai Biblijoje apie Jokūbo Dievą, prisimeni sandorą, sudarytą su Jokūbu. Krikščionys noriai mąsto apie Dievo sandorą. Visa jėga, malonė, palaiminimai, geradarystės, paguoda, visi dalykai, kuriuos Dievas mums suteikė, trykšta iš šaltinio, kuris prieinamas dėl sandoros. Jei nebūtų sandoros, mes pražūtume, nes ji skleidžia malonę, kaip saulė skleidžia šilumą ir šviesą. Angelai kyla ir leidžiasi tik tais laiptais, kuriuos matė Jokūbas ir kurių viršuje buvo sandoros Dievas.
Krikščioni, jeigu tu nuliūdai, nes priešai sužeidė tave savo strėlėmis, bet tavo lankas išliko stiprus, tuomet atiduok visą šlovę Jokūbo Dievui.
C. H. Spurgeon