Jiems keliaujant toliau, Jėzus užsuko į vieną kaimą. Ten viena moteris vardu Morta pakvietė jį paviešėti. Ji turėjo seserį vardu Marija. Ši, atsisėdusi prie Viešpaties kojų, klausėsi Jo žodžių. [...] Tačiau Viešpats atsakė: „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta“ (Luko 10, 38–39. 41–42).
Ne kartą patys esame klausę ir atsakę į klausimą „Kaip tau sekasi?“ Dažniausias atsakymas: „Gerai“. Jis mažai ką pasako, apibendrintai reiškia „viskas taip pat, nieko naujo“. Jeigu norime pasakyti, kad mums tikrai gerai sekasi, į klausimą atsakome kitais žodžiais, pavyzdžiui: „puikiai“, „fantastiškai“, „įdomiai“, „linksmai“, „prasmingai“ ir t. t.
Mortos ruošiamas pokylis Jėzaus garbei pradėjo strigti, nes sesuo Marija, užuot padėjusi ruoštis prie stalo, užsisėdėjo prie Jėzaus kojų. Morta leido Marijai suprasti, jog metas padėti ruoštis virtuvėje. Tačiau Marija ir toliau mėgavosi Jėzaus pasakojimu ir džiaugėsi bendravimu. Nėra jokios abejonės, kad toks Marijos elgesys supykdė Mortą ir šioji neišlaikiusi net Viešpačiui pasakė priekaištą. Juk jai taip pat norėtųsi nerūpestingai sėdėti prie Jėzaus ir niekuo daugiau nesirūpinti.
Tikriausiai ir mes pasaulyje esame tokie žmonės kaip Morta ir Marija. Vieni rūpinasi viskuo, o kiti mėgaujasi tuo, ką turi. „Marija, kaip tau šis Jėzaus apsilankymas?“ – norėtųsi jos paklausti. Manau, kad jos atsakymas būtų maždaug toks: „Labai prasmingas apsilankymas.“ Jėzus, net neduodamas Marijai galimybės pasiteisinti prieš seserį, sudrausmino Mortą tardamas: Tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno. Taigi tai, ką darė Marija, buvo prasminga.
Kas yra prasmė? Šį klausimą geriausia pradėti svarstyti nuo pamąstymo, kas yra beprasmiška. O beprasmiška yra tai, dėl ko gaila gaišti laiką ir eikvoti jėgas. Kai naciai ir komunistai koncentracijos stovyklose kalino žmones, jiems liepdavo dirbti daug beprasmiškų darbų: perkelti rąstus iš vienos vietos į kitą, o kitą dieną juos vėl perkelti kitur; statyti statinį, o po to jį nugriauti. Prieš tapdamas Pietų Afrikos respublikos prezidentu Nelsonas Mandela taip pat buvo įkalintas. Kalėjime jis turėjo plaktuku daužyti ir smulkinti akmenis. Visa tai yra beprasmiai darbai, žlugdantys asmenybę. Tokie darbai neturi jokios vertės.
Žmonės mėgsta sakyti, kad gyvena beprasmišką gyvenimą: jie keliasi ryte, pusryčiauja, eina į darbą, grįžta namo, žiūri televizorių, eina miegoti, o ryte viskas kartojasi iš naujo. Gyvenimas, kurio kelyje nėra nieko vertingo, daug kam atrodo beprasmis. Jėzus savo kelyje sutiko daug žmonių, kurie gyvenime nebematė jokios prasmės, nors ir turėjo užsiėmimų. Suteikdamas naują gyvenimo prasmę, Jėzus surinko savo mokinių būrį. Pavyzdžiui, Matas nebematė prasmės toliau dirbti muitinėje, todėl sutikęs Jėzų jis iš karto nusekė paskui. Petras, Jonas ir Jokūbas paliko savo valtis Galilėjos ežero pakrantėje ir nusekė paskui Jėzų, o kai Jis jiems pasiūlė grįžti atgal, jie atsakė: Viešpatie, pas ką mes eisime? Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius (Jn 6, 78). Taigi jie nematė prasmės grįžti prie savo amato, nes Jėzuje pamatė gyvenimo prasmę, vedančią juos į Dievo karalystę. Svarbu ne tai, kaip tu gyveni, svarbu, ar jauti savo gyvenimo prasmę.
Kas mums yra prasmė? Prasmę kiekvienas suprantame skirtingai. Vieni sakys, kad prasminga yra užauginti vaikus, dirbti mėgstamą darbą, daryti teigiamą įtaką žmonėms, dalintis su jais meile, tarnauti kitiems, vykdyti teisingumą, mylėti tėvynę. Visa tai yra teisinga, nes šie dalykai turi kažkokią prasmę, tačiau tai yra baigtinė prasmė. Verta iškelti dar vieną klausimą: o kas lieka po to, kai visa tai baigiasi?
Ar yra prasmė mokytis ir nieko neišmokti, prasmė keliauti ir nieko nepamatyti, prasmė eiti į bažnyčią ir negarbinti?
Morta matė prasmę mažuose gyvenimo dalykuose ir ji elgėsi teisingai jais besirūpindama. Tačiau atrodo, kad daryti gera kitiems ir buvo jos gyvenimo prasmė. Nors viešnagės metu Jėzus jai parodė, kad visa tai gali būti dar prasmingiau. Bendraudama su Jėzumi Marija pamiršo visus darbus, virtuvę ir seserį, nes suprato, jog prasmingiausia yra klausytis neeilinio svečio. Juk užsiimant prasminga veikla, pavalgyti galima ir vėliau.
Biblijos Pradžios knygoje užrašytas pasakojimas apie Kainą ir Abelį yra irgi panašaus pobūdžio. Abu broliai aukoja auką. Viešpats maloniai žvelgė į Abelį ir jo atnašą, o į Kainą ir jo atnašą nepažvelgė (Pr 4, 4–5). Broliai darė tą patį, tačiau vieno auka buvo įprasminta, o kito ne. Abelio auka Viešpačiui buvo maloni, o Kaino auka nepriimtina. Šios dvi istorijos iš Pradžios knygos ir Evangelijos pagal Luką yra labai panašios: darant tą patį dalyką ir turint panašią motyvaciją rezultatas gali būti skirtingas.
Apie Mariją Jėzus pasakė, kad ji išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta. Marija, Jėzui viešint jos namuose, laiką praleido prasmingai, o Morta tuo metu rūpindamasi vaišėmis patyrė neviltį. Kodėl šis pasakojimas apie Jėzų svečiuose yra evangelijose ir kam jis skirtas? Tai turi keletą tikslų, kuriuos mes galime taikyti savo gyvenime.
Pirmiausia, laiką, kurį paskiriame kokiai nors veiklai, stenkimės praleisti prasmingai. Pavyzdžiui, įprasminkime sekmadienio susirinkimą, kur esame kartu ir čia, tarp mūsų, sutinkame Jėzų. Jei giedame, giedokime iš visos širdies, o ne pasyviai; per pamokslą geriau galvokime apie tai, ką mums nori pasakyti Dievas, o nenukreipkime savo dėmesio kitur, nebėkime mintimis į rytojų ir savo problemas. Toje pačioje patalpoje per tą patį laiką galima bendrauti ir su Jėzumi, ir galvoti apie visiškai kitus, buitinius dalykus.
Antra, įprasminkime savo tarnavimą. Kodėl tarnaujame? Ar tam, jog to reikia pastoriui, ar dėl pareigos, o gal kad pasijustume geriau? Raštas mus moko, kad Šventoji Dvasia mums davė dvasinę tarnystės dovaną. Kokia yra manoji dovana, kaip aš tarnauju ją naudodamas? Jeigu jos negaliu panaudoti tikinčiųjų susirinkime, gal ji skirta Evangelijos skelbimui ar misijų darbui? Įprasminkime savo sugebėjimus, išsilavinimą, tikėjimą ir pažinimą. Įprasmindami tai, kas mums duota, saugokimės būti kaip Morta, kuri pamiršo Viešpatį svetainėje, o susitelkė į vaišes kaip į savo tarnavimo prasmę.
Trečia, apsvarstykime, ar gyvename prasmingai. Praeities nebepakeisime, tačiau galime pakeisti šią dieną, į rytojų galime įeiti kitokie. Kas žino, gal mums duota nedaug laiko gyventi, tad gyvenkime prasmingai, suteikdami vertę šiai valandai, dienai, savaitei, mėnesiams, metams.
Jėzus, kalbėdamas apie Mariją, mums nori pasakyti, kad mes taip pat esame pajėgūs išsirinkti geriausią dalį iš to, ką turime. Mes galime prasmingiau praleisti laiką būdami namuose ar svečiuose, dirbdami savo darbą ar tarnaudami Dievui.
***
Klausimas apmąstymui. Ar tai, ką darai, yra prasminga? Kokią tai turi prasmę?
Malda. Padėk man, Viešpatie, gyventi taip, kad Tavyje turėčiau dalį, kuri neprapultų, o liktų saugi.
Ištrauka iš knygos „MENSA CHRISTI (Kristaus stalas)“, 2022