Tomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus. <...> Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą. Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės. Jis ėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia (Evangelijos pagal Luką 2 skyriaus 1 ir 3–5 eilutės).
Pirmojo amžiaus Romos imperijos provincijoje, Izraelio žemėje, didelis sujudimas. Imperatorius įsakė surašyti visus valstybės gyventojus ir tikrai neturėjo net menkiausios nuojautos, kad tai vyksta tam, jog viena jauna šeima, kuri gyveno kažkur imperijos pakraštyje, mažame Nazareto miestelyje, nukeliautų į Betliejų – kitą mažą tos pačios provincijos miestelį.
Negi gali būti, jog kažkada praeityje Izraelio pranašų užrašytos ištarmės lemtų nieko apie tas ištarmes nežinančio milžiniškos imperijos valdovo poelgius?
Kol nesuprantame, kieno rankose yra visų mūsų likimas, galime labai suklysti, vertindami pasaulio įvykius.
Artėjo tūkstantmečius lauktos pranašystės išsipildymas – pranašystės, kuri yra labai svarbi kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo to, supranta ją ar ne.
Didžioji dalis šiandien pasaulyje gyvenančių žmonių nežino ir nesupranta, kad prieš du tūkstantmečius vykusi Juozapo ir Marijos kelionė į Betliejų – ypatingai reikšmingas kiekvieno žmogaus asmeninei istorijai įvykis.
Su didžiausiu dėkingumu turėtume skaityti Kūrėjo per pranašus užrašytus pažadus ir žinią, kaip tie pažadai pildėsi. Tai, ką Visagalis numatė prieš sukurdamas pasaulį, pildėsi Romos imperijos provincijoje, neturtingai jaunai šeimai keliaujant iš vieno miestelio į kitą.
Kūrėjas prieš kurdamas visatą nusprendė sukurti žmones pagal savo atvaizdą bei panašumą, su kuriais dalinsis šlove ir amžinumu. Jau tada Jis numatė savo Sūnaus auką, kad žmonės, kurie tikės tiesa, iš tikrųjų būtų panašūs į Jį.
Dievas Sūnus tapo kaip vienas iš kūrinių ir gimė žmogumi, kad kiekvienas, kuris Jį tiki nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą (Evangelijos pagal Joną 3 skyriaus 16 eilutė).