Esame paprasta tikinčiųjų šeima. Susituokėme prieš daugiau nei 30 metų, užauginome penkis vaikus. Kai mūsų klausia, ar buvo sunku, atsakome: „Taip, dažnai būdavo sunku.“ Visą šį laiką tikėjome Dievu, daugiau ar mažiau gilinomės į Jo Žodį, lankėme (ir tebelankome) tikinčiųjų susirinkimus. Nuo pat įtikėjimo pradžios, kai vaikai dar buvo labai maži, supratome, kad mūsų Viešpats mumis rūpinasi, todėl savo naštas maldoje atnešdavome Jam. Nuolatos jautėme tikinčiųjų palaikymą ir džiaugėmės bendryste bažnyčioje, mūsų vaikai turėjo galimybę ilsėtis mūsų bendrijos organizuojamose vasaros vaikų, paauglių ir jaunimo stovyklose. Buvo daug ypatingų akimirkų, kai broliai ir seserys konkrečiais darbais prisidėjo prie mūsų šeimos gerovės, mums patarnaudami, pavyzdžiui, kai vaikai sirgdavo, nuveždavo mus į ligoninę, ten aplankydavo ir pan. – už viską esame Jums, brangieji, be galo dėkingi.
Norime Jums papasakoti, kokią dovaną Viešpats padovanojo mums lygiai prieš metus. Šios dovanõs, mūsų akimis, įsigyti mes neturėjome nė menkiausios galimybės. Iki šiol mes neturėjome savo nuosavo ar paveldėto būsto, kuriame galėtume gyventi ir būti tikri, kad staiga neteks palikti gyvenamosios vietos, tad jautėmės nesaugiai.
Kai augo vaikai, ilgą laiką dirbo tik vyras. Pajamos buvo nedidelės, visi uždirbti pinigai būdavo skirti pragyvenimui – pinigų vos užtekdavo maistui ir mokesčiams. Ilgą laiką gyvenome iš privačių asmenų nuomotame būste, vėliau mes, kaip daugiavaikė šeima, gavome socialinį būstą, o kai pajamos šiek tiek padidėjo, buvo pakeistas būsto statusas – gyvenome miesto savivaldybei priklausančiame bute. Vaikai užaugo, sėkmingai baigė mokslus, įgijo norimas specialybes ir pradėjo gyventi savarankišką gyvenimą.
2020 m. iš savivaldybės gavome įspėjimą, kad savivaldybės būste gyventi galėsime tik trejus metus – iki 2023 m. gruodžio mėn. Iki to laiko turime iš šio būsto išsikraustyti arba išsipirkti jį komercinėmis sąlygomis...
2021 m. žmonai pakeitus darbovietę, sumažėjo šeimos pajamos, be to, paūmėjus jos sveikatos problemoms, gydytojų komisija nustatė jai ribotą darbingumą. Per visą šį laiką sukaupti pinigų pradiniam įnašui perkant būstą, mums, deja, nepavyko. Kartais būdavo taip sunku, net, atrodė, nepakeliama, bet Viešpats paguodė eilute iš Šventojo Rašto: Tik Dievo tyliai lauk, mano siela, nes iš Jo ateina mano viltis! Tik Jis yra mano gelbstinti uola, mano pilis – aš nesvyruosiu! Ant Dievo rymo mano išgelbėjimas ir mano garbė (Ps 62, 5–7, A. Jurėno vert.).
Nors ir gyvendami su Dievu patiriame įvairių sunkumų, mūsų neprislegia mintis, kad gyvenimas yra sunkus. Mes galime kreiptis į Dievą ir prašyti Jo pagalbos. Vyrai mokinystės grupelėje, kurią nuo 2021 m. rudens lankė vyras, nuolatos meldėsi dėl šio mūsų šeimos poreikio – įsigyti būstą. Ir taip nutiko, kad Viešpats mus nukreipė – aš, Aira, perskaičiau žiniasklaidoje vienos moters, gavusios Valstybės paramą būstui įsigyti, aprašytą patirtį. Tuomet ir aš įsikvėpiau domėtis įstatymais, kokios yra lengvatos įsigyjant pirmąjį šeimos būstą.
2022 m. balandžio mėn. tvarkydami reikiamus dokumentus būsto lengvatai gauti, pastebėjome, kad 2021 m. mūsų šeimos pajamos šiek tiek per didelės, tačiau 2022 m. birželio mėn. vyriausybės nutarimu buvo iš naujo perskaičiuotas Valstybės remiamų pajamų dydis. Po perskaičiavimo mūsų šeimos pajamos atitiko normas, ir liepos 17 d. mes jau rankose laikėme pažymą apie Valstybės subsidiją būsto pradiniam įnašui padengti. Pažyma galiojo tik keturis mėnesius. Nuo liepos mėnesio laukėme, kad Kauno m. savivaldybės darbuotojai atvyktų įvertinti tą savivaldybės būstą, kuriame gyvenome. Deja, taip ir nesulaukėme... Bet, ačiū Dievui, po intensyvių paieškų 2022 m. rugsėjo mėn. radome ir nusipirkome jaukų, suremontuotą trijų kambarių butą. Subsidija (Valstybės parama būstui pirkti), kurią gavome, buvo pati didžiausia galima parama, kurią panaudojome pradinio įnašo įmokai padengti.
Tvarkant dokumentus viskas taip pat vyko sklandžiai – nepatyrėme didesnės įtampos ar streso, banko darbuotojai buvo paslaugūs ir iniciatyvūs – mūsų gauta pažyma galiojo tik labai ribotą laiką, tad jie tikrai stengėsi mums padėti. Tiek nekilnojamojo turto pardavėjai, tiek brokeriai buvo labai nustebę, kad mums pavyko taip greitai gauti pažymą (iš jų sužinojome, kad ne vienas jų klientas tokios pažymos vis dar tebelaukia).
Dažnai mes nematydavome, kur eiti, nežinodavome, kaip viskas susiklostys, kokį geriausią sprendimą reikiamu metu priimti. Tačiau ir tuomet Viešpats mus mokė svarbiausio dalyko – pasitikėti Juo – Tuo, kuris viską žino, kuris valdo visas aplinkybes ir kurio žinioje yra mūsų pasirinkimai ar sprendimai. Viešpats žino, kaip įgyvendinti savo tikslus mūsų gyvenime.
Ačiū Viešpačiui už tai, kad Jis yra ir mūsų šeimos Ganytojas, kaip rašoma 23 psalmėje.