Žodis „aistra“ sukelia dvejopas mintis. Žavu, kai asmuo yra karštai atsidavęs kokiam nors geram siekiui, tačiau baisu, kai jis visa savo esybe stengiasi įgyvendinti savanaudišką tikslą. Pirmuoju atveju gėrimės tokiu asmeniu ir jo aistra, antruoju – bjaurimės bei piktinamės.
Šiandien noriu, jog kartu pažvelgtume į stebinančią mūsų Kūrėjo aistrą, Jam trokštant pasiekti kiekvieną iš mūsų. Mes skaitome ar girdime Šventojo Rašto žodžius ir juos sunkiai suprantame, nes nematome ir neįsivaizduojame, kokio galingo troškimo jie yra įkvėpti.
Pavyzdžiui, galime pasižiūrėti į vieną Jėzaus tarnystės epizodą, papasakotą Evangelijoje pagal Matą: Kai Jėzus leidosi nuo kalno, Jį sekė didelės minios. Ir štai priėjo raupsuotasis ir, pagarbinęs Jį, sakė: „Viešpatie, jei nori, Tu gali mane padaryti švarų.“ Jėzus ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“ Ir tuojau raupsai išnyko (Evangelijos pagal Matą 8 skyriaus 1–3 eilutės).
Šį pasakojimą galime perskaityti labai įvairiai. Jeigu manomės esą labai tolimo, su mumis nesusijusio įvykio stebėtojai, greičiausiai tik pasvarstysime, kaip ten nutiko, kad Jėzui palietus raupsuotąjį, raupsai tuojau išnyko. Galbūt pagalvosime, kaip puiku, kad Jėzus norėjo padėti tam nelaimingam žmogui ir iš tiesų padėjo. Tačiau ar susimąstysime, kaip stipriai Viešpats norėjo, kad tas raupsuotasis būtų švarus? Ar suprasime, jog tam, kad tas ir kiti žmonės būtų išgydyti bei apvalyti, Jėzus atėjo paaukoti savęs, o žodis „noriu“ kilo iš apsisprendimo eiti ant kryžiaus?
Tuo konkrečiu atveju, kai į Jėzų kreipėsi raupsuotasis, Viešpaties atsakymas atvėrė amžiną Dievo troškimą – matyti iš nuodėmės tamsos išgelbėtus žmones. To paties troškimo yra įkvėpti visi Šventojo Rašto žodžiai ir su tuo pačiu troškimu Viešpats žiūri į kiekvieną iš mūsų. Kol Tiesos Dvasia mums neatskleidžia ir neparodo šios Viešpaties aistros, Šventasis Raštas mums – tarsi vanduo po ledu. Dažną kartą matome tik ledą ir net neįtariame, kad po juo yra gyvybę teikiantis vanduo. Tačiau kai Dievo Dvasia apšviečia mūsų sielos akis, pamatome neįsivaizduojamą meilę, atsisukusią į mus.