Du žmonės kalbasi:
– Yra šalis, kurioje tu niekada nebuvai ir net neįsivaizduoji, kaip ji atrodo.
– O gal yra koks nors būdas apie tą šalį suprantamai papasakoti, lyginant ją su tuo, ką žinau ir esu patyręs?
– Labai sudėtinga. Tai tarsi bandyti paaiškinti, kaip atrodo tyro vandens šaltinis, žmogui, kuris matė tik nuotekų srautą.
– Bet nejaugi aš negaliu įsivaizduoti tos nematytos šalies? Kaip ji vadinasi?
– Pradėdamas su tavimi kalbėti, pavadinau tai šalimi, nes toks palyginimas sudaro galimybę pažvelgti iš kitos perspektyvos.
– Tai apie ką tu kalbi?
– Apie meilę.
– Na ir keistuolis! Negi aš nežinau ir nepažįstu meilės? Apie ją kalbama, rašoma, dainuojama. Vaikai myli tėvus, tėvai – vaikus. Įsimyli merginos ir jaunuoliai. Vyrai ir moterys myli vieni kitus. Mes mylime savo draugus bei artimuosius. Kaip tu gali sakyti, kad meilė yra tarsi nepažįstama šalis, kuriai nusakyti sunku rasti tinkamų palyginimų?
– Tai tu galvoji, kad pažįsti meilę ir žinai, kaip ji atrodo?
– O kokiu pagrindu tu leidi sau manyti, kad aš jos nepažįstu?
– Leisk tau užduoti vieną gal kiek netikėtą klausimą.
– Klausk.
– Ką galvoji ir žinai apie Dievą, mūsų Kūrėją?
– Prie ko čia Dievas? Tu sakei, kad aš nepažįstu meilės, o dabar staiga prabilai apie Kūrėją. Koks skirtumas, ką apie Jį galvoju ar žinau?
– Negi nesupranti, jog Kūrėjas ir meilė neatskiriami? Mūsų patiriama meilė – tai labai silpni ir iškraipyti Kūrėjo meilės atšvaitai. Jeigu nepažįsti Dievo, nepažįsti ir meilės jos pirminiame pavidale. Štai kodėl apie meilę pradėjau su tavimi kalbėti kaip apie nepažįstamą šalį, apie kurią labai sunku papasakoti ten nebuvusiam žmogui.
Apaštalai užrašė žodžius, kalbančius apie didingą, nepažintą bei nesuvokiamą tikrovę: Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta. Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, nemąsto piktai, nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa; visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia (Apaštalo Pauliaus Pirmojo laiško korintiečiams 13 skyriaus 4–8 eilutė). <...> Dievas yra meilė. O Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad gyventume per Jį (Apaštalo Jono Pirmojo laiško 4 skyriaus 8–9 eilutės).