„... šaukiau, bet Jis neatsiliepė“ (Giesmių giesmės 5, 6).
Malda kartais laukia lyg prašytojas prie Karaliaus vartų. Karalius ateis pas jį su prašytais palaiminimais. Viešpats išbando suteiktą didį tikėjimą ilgai neatsakydamas. Jis leidžia, kad jo tarnų balsai, lyg atsimušę į varinį dangų, aidėtų jų pačių ausyse. Jie beldė į auksinius vartus, bet šie neatsidarė, lyg būtų surūdiję nuo nevarstymo. Jie šaukė kaip Jeremijas: „Tu pasislėpei debesyje ir mūsų malda Tavęs nepasiekia“.
Šventieji ilgai ir kantriai laukė atsakymo ne todėl, kad jų maldos buvo nekarštos, ne todėl, kad jie nepriimtini, bet todėl, kad taip patiko Nepriklausomam Visagaliui, kuris veikia, kaip pats nusprendžia. Jei Jis norės ugdyti mūsų kantrybę, Jis darys taip, kaip Jam patiks, su tais, kurie yra Jo!
Elgetos negali pasirinkti nei išmaldos laiko, nei vietos, nei būdo. Turėtume būti atsargūs manydami, kad jeigu Viešpats uždelsia atsakyti į maldą, tai ją atmeta. Dievas įvykdys tai, ką pažadėjo. Negalime leisti, kad šėtonas susilpnintų pasitikėjimą mūsų Dievu, rodydamas į neatsakytas maldas. Tai, kad maldos neatsakytos, dar nereiškia, kad jos nėra išgirstos. Dievas rašo į knygą mūsų maldas, jų nenupučia vėjas, jos saugomos Karaliaus archyvuose. Dangaus rūmuose registruojama kiekviena malda.
Išbandytas tikintysis, Viešpats renka tavo brangias ašaras ir rašo į knygą tavo šventus dejavimus. Į tavo prašymą bus atsakyta. Ar negali dar truputį palaukti? Ar Viešpats nežino, kuris laikas geresnis?
Netrukus Jis tikrai apsireikš, ir tavo siela nudžiugs, nusivilks ilgo laukimo ašutinę ir nusikratys pelenus, apsirengs brandos purpuru ir puikia drobe.
C. H. Spurgeon „Rytas ir vakaras. Kasdieniai skaitiniai“