„Kas slepia savo nusikaltimus, tam nesiseks, o kas išpažįsta ir atsisako jų, susilauks gailestingumo.“ Patarlių 28, 13
Mokykloje mūsų beisbolo treneris griežtai draudė kramtyti tabaką. Visi žinojoje, kad keli iš mūsų žaidėjų mėgdavo slapčia pakramtyti, tad treneris norėjo, kad mes atkreiptume dėmesį į jo įspėjimą.
Jis iš tiesų patraukė mūsų dėmesį. Neilgai trukus visi buvome išbandę kramtomą tabaką. Tai buvo vyriškumo testas: paimti gabalėlį ir pakramtyti susėdus ant suolo, kai maišelis keliaudavo iš rankų į rankas. Žinoma, ir aš neketinau pasirodyti nesąs tikras vyras.
Vieną dieną vos spėjau įsimesti burnon gumulėlį tabako, kai vienas mano kolega perspėjo: „Treneris ateina!“. Nenorėdamas, kad mane sučiuptų, padariau, kas visų pirma šovė į galvą, - tabaką prarijau.
Nuo tada įžvelgiau naują prasmę, skaitydamas šią Biblijos eilutę: „Aš nebuvau saugus ir neturėjau poilsio, aš nenurimdavau, tačiau bėda užgriuvo“ (Jobo 3, 26). Man teko skaudžiai sumokėti už tai, kad norėjau nuslėpti savo neklusnumą. Mano organizmas nepritaikytas virškinti tabaką. Jūsų siela nesukurta priimti nuodėmę. Priešingu atveju neišvengsite liūdnų pasekmių.
Norėčiau jūsų atvirai paklausti: ar nieko nebandote nuslėpti nuo Dievo? Paklausykite kadaise gerokai sunegalavusio beisbolininko patarimo: verčiau jau tuoj pat išspjaukite, lyg tabaką.
Max Lucado