Tą dieną, kai Jėzus Kristus prisikėlė iš mirusiųjų, artimiausi Jo pasekėjai buvo prislėgti baimės, kad ir juos ištiks jų Mokytojo dalia. Jie sėdėjo kambaryje užsirakinę duris. Vakare, durims esant užrakintoms, pas juos atėjo prisikėlęs Viešpats. Jis atsistojo vidury kambario, pasakė „Ramybė jums“ ir parodė jiems vinių perdurtas rankas bei šoną, kurį Jam kabant ant kryžiaus ietimi perdūrė kareivis, tikrindamas, ar Jėzus jau numirė.
Tačiau tą vakarą su jais nebuvo vieno iš dvylikos – Tomo. Kai jo bendražygiai, matę prisikėlusį Jėzų, jam pasakojo, jog matė prisikėlusį Viešpatį, Tomas atsisakė tikėti jų žodžiais ir sakė, kad patikės tik tuo atveju, jeigu pamatys Jo rankose vinių dūrius, įleis pirštą į vinių vietą ir ranka palies Jo šoną.
Po savaitės jie vėl buvo visi kartu kambaryje. Šį kartą su jais buvo ir Tomas. Jėzus vėl atėjo durims esant užrakintoms, atsistojo tarp jų ir prabilo: „Ramybė jums.“ Tuomet kreipėsi į Tomą, ragindamas prieiti, apžiūrėti rankas, įleisti pirštą į vinių vietą ir paliesti šoną, kad nebūtų netikintis, o būtų tikintis. Tomas išpažino, kad Jėzus yra jo Viešpats ir Dievas.
Tuomet Jėzus jam pasakė: Tu įtikėjai, nes mane pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę! (Evangelijos pagal Joną 20 skyriaus 29 eilutė).
Kaip turėtume suprasti šį palaiminimą? Negi Viešpats sako, jog palaiminti yra tie, kurie tiki aklai, negalvodami, nekeldami klausimų ir neieškodami į juos atsakymų?
Tikrai ne.
Po Viešpaties žodžių, pasakytų Tomui, Evangelijoje pagal Joną iš karto skaitome du Jono užrašytus sakinius: Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė ir daug kitų ženklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje. O šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Kristus, Dievo Sūnus, ir kad tikėdami turėtumėte gyvenimą per Jo vardą (ten pat, 30–31 eilutės).
Turime Jono užrašytą liudijimą – evangeliją. Jis užrašytas tam, kad dėmesingai jį skaitytume, apmąstytume ir su Kūrėjo Dvasios pagalba suvoktume bei patikėtume, kad Jėzus iš Nazareto iš tiesų yra įsikūnijęs Dievas Sūnus, kuris mirė ant kryžiaus, jog patikėjusius išvaduotų iš nuodėmės valdžios, ir prisikėlė iš mirusiųjų.