Be Jėzaus Kristaus žmogus yra neišvengiamai pasinėręs ydose ir skurde. Su Jėzumi Kristumi žmogus yra laisvas nuo ydų ir skurdo. Jame visa mūsų dorybė ir visa mūsų laisvė. Be Jo yra vien ydos, skurdas, klaidos, tamsybės, mirtis, nusivylimas.
***
Dievas per Jėzų Kristų. – Dievą pažįstame tik per Jėzų Kristų. Be šio Tarpininko nėra jokio bendravimo su Dievu: per Jėzų Kristų pažįstame Dievą. Visi, kurie sakėsi pažįstą Dievą ir Jį įrodą be Jėzaus Kristaus, teturėjo silpnus įrodymus. Tačiau tam, kad tvirtai ir apčiuopiamai įrodytume Jėzų Kristų, turime pranašystes. Tos pranašystės, išsipildžiusios ir įvykių patvirtintos, kad skelbė tiesą, rodo šių tiesų tikrumą, tad ir Jėzaus Kristaus dieviškumą. Tad Dievą pažįstame Jame ir per Jį. Be Jo ir be Raštų, be gimtosios nuodėmės, be šio būtino Tarpininko, žadėto ir atėjusio, negalime nei tvirtai įrodyti Dievo, nei perteikti gero mokymo, nei geros dorovės. Tačiau su Jėzumi Kristumi ir Jame įrodome Dievą, perteikiame dorovę ir mokymą. Tad Jėzus Kristus yra tikras žmonių Dievas.
Tačiau kartu pažįstame ir savo pačių skurdą, nes šis Dievas yra ne kas kitas, kaip mūsų Vaduotojas iš skurdo. Tad Dievą gerai pažinti galime tik pažindami savo nedorybes. Taip pažinusieji Dievą, nepažinę savo skurdo, garbino ne Jį, o patys save. Kadangi <...> savo išmintimi nepažino <...>, tai Dievas panorėjo skelbimo kvailumu išgelbėti (1 Korintiečiams 1, 21).
***
Ne tik Dievą galime pažinti vien per Jėzų Kristų, bet ir save pačius. Gyvenimą ir mirtį pažįstame tik per Jėzų Kristų. Be Jėzaus Kristaus nežinome, nei kas yra mūsų gyvenimas, nei kas mūsų mirtis, nei kas yra Dievas, nei kas mes patys.
Tad be Rašto, kurio tikslas tėra Jėzus Kristus, nepažįstame nieko, ir Dievo bei savo pačių prigimtyje matome vien tamsumą bei maišatį.
Iš knygos „Mintys“, 546-548.