Viešpats pažįsta savuosius (2 Timotiejui 2, 19).
Įsivaizduokite didingą įvykį: jūs stojate prieš Kristaus teismo krasę. Atverčiama knyga ir iš jos perskaitoma kiekviena jūsų nuodėmė, kiekviena apgaulė, kiekviena bloga mintis ir kiekvienas godumo atvejis. Bet kai tik perskaitomas jūsų nusižengimas, jums paskelbiama malonė.
Kokia to išvada? Maloningas Dievo nuosprendis nuaidės per visą Visatą. Pirmą kartą istorijoje mes suvoksime Jo gerumo gylį. Malonė iki smulkmenų. Kataloguotas gerumas. Registruotas atleidimas. Mes stovėsime apimti pagarbios baimės ir klausysimės, kaip viena po kitos skelbiamos, o tada atleidžiamos mūsų nuodėmės.
Įveiktas šėtonas atsitrauks. Pirmyn žengs pagarbios baimės apimti angelai. O mes, šventieji, stovėsime Dievo malonėje pakėlę galvas. Matydami, kiek daug Jis mums atleido, suprasime, kaip labai Jis mus myli. Ir šlovinsime Jį.
Tokiu būdu mes, atleidimą patyrę žmonės, susibursime į pirmą tikrą bendruomenę. Tačiau tik vienas bus vertas dangaus ovacijų – Tas, kurio rankos ir kojos perdurtos.
Iš knygos „Malonė šiai akimirkai“