„… jums būtina gimti iš naujo“ Jono 3, 7
Atgimimas – tai pagrindinė išgelbėjimo doktrina ir mes turime labai rūpestingai apsvarstyti, ar esame gimę iš naujo. Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad jie yra atgimę, bet iš tikrųjų taip nėra. Patikėk, krikščionio vardas dar nėra krikščionio prigimtis. Ir jei esi gimęs krikščioniškoje šalyje ir išpažįsti krikščionybę, neturi iš to jokios naudos, jei Šventosios Dvasios jėga nesi gimęs iš naujo.
Atgimimas iš aukšto – tai paslaptis, kurios negalima aprašyti žodžiais. „Vėjas pučia kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kur link nueina. Taip yra su kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios“ (Jono 3, 8). Nepaisant to, tai juntama ir apčiuopiama, atpažįstama iš šventumo darbų ir juntama iš malonės prisilietimo. Šis atgimimas – tai antgamtinis veiksmas. To negali padaryti pats žmogus, į jo širdį įliejama nauja esmė, ji atnaujina sielą ir veikia visa žmogų. Tai nekeičia mano vardo, bet pakeičia mano prigimtį, aš esu nebe tas, kas buvau anksčiau, aš tapau nauju žmogumi Jėzuje Kristuje. Nuprausti ir aprengti negyvą kūną, jį prikelti – skirtingi veiksmai. Pirmąjį atlieka žmogus, o antrąjį – vien tik Dievas. Jei gimei iš naujo, tavo malda bus: „O Viešpatie Jėzau, amžinasis Tėve, Tu esi mano dvasinis Tėvas, jei Tavo Dvasia nebūtų įkvėpusi į mane naujo, švento, dvasinio gyvenimo, iki šiol būčiau „miręs savo nusikaltimuose ir nuodėmėse“. Mano naujas gyvenimas kyla vien tik iš Tavęs, šį darbą priskiriu Tau. „Mano gyvenimas paslėptas su Kristumi Dieve.“ „Ir jau nebe aš gyvenu, bet Kristus manyje gyvena.“
Te Viešpats leidžia mums būti tikriems dėl šio gyvybiškai svarbaus dalyko, nes būti neatgimusiam – tai būti neišgelbėtam, tam, kuriam neatleista, be Dievo ir be vilties.
C. H. Spurgeon „Rytas ir vakaras. Kasdieniai skaitiniai“