„[...] Tavo aplankymas saugojo mano dvasią.“ (Jobo 10, 12 ; K. B.)
Ko gero, nėra geresnio vaisto, galinčio išgydyti praeities skausmą, kaip koks nors stiprus dabartinis troškimas. Kai noras ką nors nuveikti yra labai stiprus, galingas, jis numalšina praeities skausmą ir įgalina žmogų pakilti su naujomis jėgomis ir nauju tikslu. Jei gimdymo skausmą patyrusių moterų paklaustum, ar verta buvo taip kamuotis, daugelis atsakytų, kad sutiktų tai pakartoti vien dėl to džiaugsmo laikyti glėbyje mažą stebuklą.
Galbūt tave ištiko kokia nors tragedija, kuri atbukino tavo jausmus ir padarė abejingą ateičiai. O gal tavo širdis buvo sudraskyta, ir tave lig šiol kamuoja geliantis skausmas. Galbūt mėgini įsiteigti: „Jei stengsiuosi apie tai negalvoti, tai man ir neskaudės.“ Baimė būti įskaudintam labai reali. Kartą nudegęs vaikas bijos ugnies. Bet juk negali visą likusį gyvenimą pasilikti baimėje. Prisimink Jobą, kuris per vieną dieną neteko sveikatos, visų savo turtų ir vaikų. Kaip jam pavyko ištverti ir išsikapstyti? Jobas sakė: „[...] Tavo [t. y. Dievo] aplankymas saugojo mano dvasią.“
Dievas su tavimi dar nebaigė. Jis dar aplankys tave ne kartą! Jobo istorija baigiasi tokiais žodžiais: „VIEŠPATS davė Jobui dvigubai daugiau negu jis buvo anksčiau turėjęs“ (Jobo 42, 10). Tą patį Dievas gali padaryti ir dėl tavęs. Nenuleisk rankų, Jis tau turi paruošęs geresnę ateitį. Biblijoje skaitome: „Jei širdį kreipsi teisingai, tai savo rankas tiesi jo link. Jei tavyje slypi nedorybė, pašalink ją ir neleisk neteisybei gyventi tavo palapinėje. Iš tikrųjų tada pakelsi savo veidą be dėmės, būsi saugus ir nebebijosi. Tada užmirši savo vargus arba prisiminsi juos kaip nuslūgusius vandenis“ (Jobo 11, 13–16).
DIENOS MALDA
Gerasis Dieve, meldžiu, aplankyk mane šiandien, nes Tavieji aplankymai saugo mano dvasią. Įkvėpk ryžto ir naujų jėgų nuveikti visus šiandien man skirtuosius darbus. Dėkoju Tau!
/Bob&Debby Gass/