Trečią dieną po nukryžiavimo Jėzus Kristus prisikėlė iš mirusiųjų ir artimiausiems savo pasekėjams pateikė daug įrodymų, kad yra gyvas. Jis rodėsi jiems per keturiasdešimt dienų ir kalbėjo apie Dievo karalystę.
Praėjus toms dienoms, savo mokinių akivaizdoje Jėzus pakilo aukštyn, ir debesis Jį paslėpė nuo jų akių. Mokiniai, paklusdami Jėzaus nurodymui, nuo Alyvų kalno grįžo į Jeruzalę ir vieningai atsidėjo maldai, laukdami išsipildant duoto pažado. Prisikėlęs Jėzus jiems pažadėjo, kad po kelių dienų jie bus pakrikštyti Šventąja Dvasia.
Po Jėzaus Kristaus mirties praėjo penkiasdešimt dienų. Sekminių dieną visi mokiniai buvo vieningai susirinkę. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti (Apaštalų darbų 2 skyriaus 2–4 eilutės).
Kilus tam ūžesiui, subėgo daugybė žmonių. <...> Visi labai stebėjosi ir, nieko nesuprasdami, klausinėjo: „Ką tai reiškia?“ (ten pat, 6 ir 12 eilutės).
Tuomet apaštalas Petras kalbėjo susirinkusiems, jog jų akyse pildosi senovės pranašo lūpomis duotas pažadas – Kūrėjas išliejo savo Dvasią. Tai galėjo įvykti, nes Jėzus, kuris prieš nepilnus du mėnesius buvo nukryžiuotas, prisikėlė iš mirusiųjų, buvo paimtas į dangų ir būdamas Dievo Tėvo dešinėje gavo Šventosios Dvasios pažadą. Būtent tą Jėzų, kurį Izraelio tautos vadovai neteisingai nuteisė ir nukryžiavo, Dievas padarė visos žmonijos Karaliumi.
Tačiau atsakymas į klausimą ką tai reiškia? dar neišsemtas. Ant tikinčiųjų nužengė Dievas Šventoji Dvasia, kad kiekvieną dieną būtų su jais bei juose ir vestų į visą tiesą.
Nuo tų laikų, kai pirmieji žmonės nepakluso Kūrėjui ir pasirinko tikėti melu, iki minėtos Sekminių dienos Kūrėjas niekada nebuvo taip arti žmonių. Net Jėzui vaikščiojant su savo mokiniais, Šventoji Dvasia negalėjo būti juose. Tik tuomet, kai Kristus savo krauju nuplovė Jį tikinčių žmonių nuodėmes, Tiesos ir Meilės Dvasia galėjo nužengti ant jų ir apsigyventi jų širdyse.