Tikriausiai tai vyko pirmojo amžiaus pabaigoje. Beveik visi Jėzaus Kristaus apaštalai jau buvo baigę savo žemiškąją kelionę kankinių mirtimi. Sakau „beveik“, nes apaštalas Jonas, remiantis pirmųjų amžių bažnyčios tradicija, dar gyveno, bet labai sunkiomis sąlygomis. Dėl Jėzaus Kristaus liudijimo ir Dievo žodžio skelbimo Romos imperijos valdžia ištrėmė jį į Patmo salą.
Savo padėtį Jonas nusakė tokiais žodžiais: Aš, Jonas, jūsų brolis ir sielvarto, karalystės ir Jėzaus Kristaus kantrybės bendrininkas, buvau saloje vardu Patmas dėl Dievo žodžio ir Jėzaus Kristaus liudijimo (Apreiškimo Jonui 1 skyriaus 9 eilutė). Jis liudijo, kad išgyvena sielvartą, patirdamas persekiojimus kaip ir daugelis kitų tikėjimo brolių.
Pabandykime įsivaizduoti apaštalo patirtą vargą. Jonas skelbė Jėzaus Kristaus Evangeliją – Kūrėjo malonės žinią visiems žmonėms ir už tai buvo valdžios ištremtas į salą. Tai buvo neteisingas bei žiaurus valdžios poelgis. Atsidūrus tokioje padėtyje galima pasiduoti gniuždančioms mintims – negi gali vargšai krikščionys likti nepalaužti Romos imperatoriaus galybės? Kodėl Kūrėjas nesunaikina žiaurios diktatūros? Gal užteks priešintis prievartaujančiai ideologijai, kuri reikalauja vergiško klusnumo ir stabmeldiško garbinimo? Turbūt išmintingiau būtų tikėti privačiai, išoriškai neišsiskiriant iš kitaip mąstančiųjų. Krikščionys persekiojami, išstumiami į visuomenės užribį ir net žudomi. Patikėjusieji Kristumi praranda darbą, nebegalėdami pasilikti amatininkų bendruomenėse, nes nebeina į stabų garbinimo šventes. Gal tikrai verta apsimestinai išsižadėti tikėjimo Kristumi?
Nemanau, kad apaštalą kankino tokios mintys, bet atmosfera buvo slogi. Jis neapleido savo tikėjimo ir garbino Kūrėją. Viešpaties dieną Jonas patyrė Dievo Dvasios pagavą. Jam savo šlovėje apsireiškė Viešpats Jėzus Kristus ir galingu balsu pasakė: Aš esu Alfa ir Omega, Pirmasis ir Paskutinysis. Ką matai, surašyk į knygą ir pasiųsk septynioms bažnyčioms Azijoje <...> Aš esu Pirmasis ir Paskutinysis, ir Gyvasis. Aš buvau numiręs ir štai esu gyvas per amžių amžius. Amen. Aš turiu mirties ir pragaro raktus. Tad užrašyk tai, ką regėjai, kas yra ir kas turi vėliau įvykti (ten pat, 11 ir 17–19 eilutės).
Viešpaties išvaizda buvo tokia didinga, kad Jį išvydęs, Jonas puolė Jam po kojų tarsi negyvas. Romos imperijos šlovė ir didybė buvo tarsi niekas, matant dangiškąją viziją.