Pasakojimus apie seniai nutikusius įvykius dažniausiai skaitome negalvodami, kad jie turėtų mus sukrėsti ir paskatinti apmąstyti savo pasirinkimus. Tarkim, Antikos laikais išsiveržęs ugnikalnis sunaikino Pompėjos miestą. Tai buvo tikrai kraupus įvykis, bet mums jis kalba tik apie galimas gamtines katastrofas, kurios kartkartėmis nutinka įvairiose pasaulio vietose, ir tuo metu ten geriau nebūti.
Tačiau visai kitaip mus turėtų paveikti istorija apie Sodomos ir Gomoros miestus, užrašyta Pradžios knygoje. Knygos autorius papasakojo, kaip Visagalis Kūrėjas sunaikino tuos miestus dėl jų gyventojų nedorybių. Atrodytų, kodėl šis įvykis turėtų mums rūpėti, bet skaitydami Šventąjį Raštą aptinkame, jog apaštalas Petras Antrajame savo laiške mini šį įvykį, pavadindamas jį pavyzdžiu ateities bedieviams: Paversdamas pelenais Sodomos ir Gomoros miestus, (Dievas) pasmerkė juos žlugti ir taip davė pavyzdį ateities bedieviams (Apaštalo Petro Antrojo laiško 2 skyriaus 6 eilutė).
Kaip mums suprasti tokius apaštalo žodžius? Gal jis bando savo adresatams sukelti prietaringą baimę? Turbūt taip ar kaip nors panašiai apaštalo žodžius pakomentuotų daugelis šiuolaikinių žmonių.
Paprastai, išgirdę apie šį įvykį esame linkę manyti, jog mums pristatomas žiaurus ir negailestingas Dievas.
Toks įsitikinimas – tai visiškai iškreiptas Kūrėjo paveikslas. Šventasis Raštas atskleidžia neįsivaizduojamai kantrų ir gailestingą Kūrėją. Visas Raštas kalba apie Jėzų Kristų – įsikūnijusį Dievą Sūnų, paaukojusį save už žmonių nuodėmes. Kai atidžiai skaitome Pradžios knygoje užrašytą pasakojimą, pamatome, jog Kūrėjas iki pat paskutinės valandos laukė Sodomos ir Gomoros miestų atgailos. Tačiau tų miestų gyventojai buvo linkę elgtis beatodairiškai žiauriai ir nemanė keisti savo nusistatymo. Kūrėjas yra ne tik gailestingas, bet ir teisingas. Žmonių puikybei yra Dievo nubrėžtos ribos.
Kadangi nuosprendis už piktus darbus ne tuojau įvykdomas, todėl žmonių širdys yra visiškai atsidavusios daryti pikta. Nors nusidėjėlis ir šimtą kartų nusikaltęs ilgai gyventų, tačiau aš žinau, kad tie, kurie bijo Dievo, tikrai patirs gera. Bet nedorėliui nebus gerai ir ilgai netruks jo dienos, kurios tėra šešėlis, nes jis nebijo Dievo (Mokytojo knygos 8 skyriaus 11–13 eilutės).