Evangelija pagal Matą baigiasi tokiu paliudijimu:
Vienuolika mokinių nuvyko į Galilėją, ant kalno, kurį jiems buvo nurodęs Jėzus. Jį pamatę, jie pagarbino Jį, tačiau kai kurie abejojo. Tuomet priėjęs Jėzus jiems pasakė: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Todėl eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu, mokydami juos laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos. Amen“ (Evangelijos pagal Matą 28 skyriaus 16–20 eilutės).
Ką šiais žodžiais mums pasako evangelistas Matas?
Visų pirma jis paliudija, kad Jėzus Kristus iš tiesų prisikėlė iš mirusiųjų, ir buvo konkretūs žmonės, kurie matė Jį prisikėlusį. Matas nebijo pasakyti, kad kai kurie iš mačiusiųjų abejojo. Jeigu evangelisto pasakojimas būtų prasimanytas, vargu ar autorius rašytų apie Kristaus prisikėlimu abejojusius Jo mokinius. Skaitantiems šį liudijimą tenka stotis prieš pasirinkimą – tikėti tuo, kas užrašyta, arba ne. Netikėti – reiškia evangelijos autorių laikyti melagiu, religiniu manipuliatoriumi arba keistu svajotoju. O jeigu Matas paliudijo tai, kas įvyko iš tikrųjų, tuomet nelieka nieko kito, kaip pripažinti ypatingą Kūrėjo dalyvavimą žmonijos istorijoje.
Tačiau tai dar ne viskas. Kaip atsiliepti į Jėzaus Kristaus pasakytus žodžius: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje“? Tai nėra paprasti žodžiai. Jeigu jie – tiesa, tuomet verta apmąstyti savo santykį su visatos Valdovu ir tapti Jo mokiniu. Esame linkę labai lengvabūdiškai žiūrėti į užrašytus Kristaus žodžius ir labai lengvai sau pasakyti, kad jie mūsų neįpareigoja puoselėti tinkamą santykį su Juo.
Koks tas tinkamas santykis turėtų būti? Atsakymą matome paties Kristaus žodžiuose: patikėti Jo prisikėlimu ir tapti Jo mokiniu, būti pakrikštytam vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios bei mokytis laikytis visko, ką Jis yra įsakęs.
Gali pasirodyti, jog tai tik senovinėje knygoje užrašytas keistas pasakojimas, tačiau ką daryti su paskutiniuoju sakiniu: „Ir štai Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“?