Tik tiek
Tik tiek tereikia – vieno Tavo žvilgsnio,
tik prie širdies švelnaus prisilietimo,
kad gyvas vėl galėčiau žengti žingsnį
iš nevilties tamsos, mirties ir praradimų
Į Tavo šviesą – tą, kurios ieškojau,
bet neradau, tamsoj nuklydęs metais,
nors Tu šalia buvai, bet nežinojau –
į tamsą žvelgti mat buvau pripratęs…
Tu atradai mane, ištaręs vieną žodį,
kuris atvėrė mano širdį kietą
ir nuo tada šalia esi, ir kantriai rodai
į šviesą kelią – tą malonės vietą,
kur priimtas esu ir vien nuo Tavo žvilgsnio –
jo prie širdies švelnaus prisilietimo –
laimingas vėl galiu aš žengti žingsnį,
dėkodamas širdy už tą susitikimą…
2011 11 01
Išbluko atminty
Išbluko atminty jau Tavo veidas –
jį uždengė dešimtmečių šešėliai,
bet gyvas širdyje esi ir, man atleidęs
tą užmiršimą, suteiki ir vėlei
Artumą savo, kažkada patirtą,
kai aplankei mane vaikystėj tamsų rytą –
tada tik nežinojau, kiek man bus dar skirta
gyventi be Tavęs ir kantriai laukti kito
Susitikimo – to malonės meto,
kai Tavo vėl esu atrastas ir priimtas,
ir pervestas per ugnį ir per ledą –
atgimęs Tavo meilėj – ir joj užaugintas.
2012 03 25
Mano kelionė
Mano kelionė – tai Tavo dėlionė,
pėdsakus Tavo skaitau.
Mano gyvybė – iš meilės beribės
Tavo – dabar supratau.
Naktį ir dieną, mirksnį kiekvieną –
Tu visuomet su manim.
Ištiesi ranką – man to pakanka
vėl kad gyvenčiau viltim –
Vėl kad mylėčiau, veidą regėčiau
šviečiantį Tavo nakty,
ir tą kelionę, kaip meilės malonę
Tavo atrasčiau širdy.
2018 06 22
Linas Poniškaitis „Akmuo šuliny“