Tolimoje senovėje gyvenęs Kūrėjo pranašas perdavė visoms būsiančioms žmonių kartoms Viešpaties žodžius. Visagalis Dievas prabilo pranašo lūpomis: Dangus yra mano sostas ir žemė – mano pakojis. <...> Mano ranka visa tai sukūrė, ir taip visa atsirado, – sako Viešpats. – Aš pažvelgsiu į žmogų, kuris yra vargšas bei turi atgailaujančią dvasią ir dreba prieš mano žodį (Izaijo pranašystės 66 skyriaus 1–2 eilutės).
Ką reiškia, kai Viešpats pažvelgia į kurį nors žmogų? Tai Jo palankumo ir malonės išraiška.
Skaitant šiuos Dievo žodžius gali pasirodyti, jog vieni yra vargšai, o kiti – ne, ir Dievas yra maloningas tik varguoliams. Tačiau Viešpats pranašo lūpomis kalba apie žmones, kurie suvokia tikrąją savo padėtį ir ją pripažįsta, nes visi yra vargšai, tik ne visi tai suvokia, ne kiekvienas tai pripažįsta. Visi žmonės pažeisti nuodėmės, stokoja Dievo šlovės. Nė vienas neturi kuo pasigirti Dievo akivaizdoje, nė vienas negali savęs išgelbėti, nė vienas neturi tiek, jog galėtų išpirkti savo sielą, ir kiekvienam reikalinga malonė arba, kitaip sakant, išmalda – neužsitarnauta pagalba.
Žmogus, kuris galvoja, kad Dievas jam ką nors skolingas, nesupranta esąs vargšas. Kaip dažnai mes išreiškiame savo nepasitenkinimą gyvenimu – lyg jis privalėtų būti kitoks, lyg mes užsitarnavome ir nusipelnėme geresnio gyvenimo, kurį kažkas neteisėtai iš mūsų pasisavino. Tačiau verta prisiminti, kad bet kuriuo atveju gyvename nepalyginamai geriau, negu esame nusipelnę.
Kaip sunkiai ši tikrovė pasiekia mūsų sąmonę. Tik Tiesos Dvasia atveria mums neiškreiptą tikrovės vaizdą. Be Dievo Dvasios pagalbos žmogus nesupranta, jog yra visiškas vargšas. Jis pats prieš save ir kitus dangstosi kokiais nors savo nuopelnais ir yra įsitikinęs, kad turi teisę piktintis Dievu.
Jeigu mes patys savo jėgomis galėtume tapti priimtini Dievui, Jėzus Kristus niekuomet nebūtų miręs už mūsų nuodėmes ant kryžiaus.
Taigi, mus praturtina visiškai nepelnytas Kūrėjo gerumas. Kol esame šiame kūne, kasdien turime dėl ko atgailauti, ir tik Dievo žodžiai grąžina mus į gyvenimą.
Gabrielius Lukošius