Tolimoje praeityje, maždaug 700 metų iki Kristaus gimimo, pranašas Izaijas perdavė Kūrėjo jam pasakytus žodžius: „Ir toliau girdėkite, bet nesupraskite, ir toliau žiūrėkite, bet nematykite.“ Užkietink širdį šitos tautos, apkurtink jos ausis ir aptemdyk akis, kad nematytų akimis, negirdėtų ausimis, nesuprastų širdimi, neatsiverstų ir nebūtų pagydyta (Izaijo pranašystės 6 skyriaus 9–10 eilutės).
Skaitant šią Šventajame Rašte užrašytą pranašo ištarmę gali kilti klausimas: kokiems žmonėms skirti grėsmingai skambantys Kūrėjo žodžiai?
Akivaizdu, jog visų pirma Izaijas kalbėjo savo amžininkams. Pats Kūrėjas šio ir kitų pranašų lūpomis daugelį kartų kvietė Izraelio žmones atgailai, tačiau jie paniekino pranašų žodžius.
Tačiau labiausiai sukrečiantis šių Kūrėjo žodžių išsipildymas įvyko Jėzaus Kristaus tarnystės Izraelio žemėje metu. Kai Jėzus kalbėjo susirinkusioms minioms palyginimais, Jo artimiausi pasekėjai klausė: Kodėl jiems kalbi palyginimais? (Evangelijos pagal Matą 13 skyriaus 10 eilutė).
Viešpats jiems atsakė kiek kitaip persakydamas pranašo Izaijo žodžius: Girdėti girdėsite, bet nesuprasite, žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite. Šitų žmonių širdys aptuko. Jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis, kad nepamatytų akimis, neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir neatsiverstų, ir Aš jų nepagydyčiau (ten pat, 14–15 eilutės).
Jėzaus Kristaus gimimas ir Jo tarnystė žemėje – tai unikalus laikas žmonijos istorijoje. Pats Kūrėjas – Dievas Sūnus – tapo žmogumi. Vienas iš Jėzaus mokinių, apaštalas Jonas, užrašė: Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus, Tėvo prieglobstyje esantis, mums Jį apreiškė (Evangelijos pagal Joną 1 skyriaus 18 eilutė). Minios žmonių Jį matė ir girdėjo, bet nesuprato to, kas vyko jų akyse. Jiems tai buvo ypatinga, jų nesuvokta nelaimė – jie nepažino vienintelės savo vilties. Sunku rasti žodžius tinkamai nusakyti tokią nelaimę.
Deja, bet Izaijo ištarmė pildosi ir toliau. Mes gyvename Vakarų kultūroje, kuri sukasi nuo Kristaus Evangelijos – vienintelės visų žmonių vilties. Šiandien jau mūsų kartos žmonėms skamba Jėzaus pakartoti Izaijo žodžiai: Šitų žmonių širdys aptuko. Jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis, kad nepamatytų akimis, neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir neatsiverstų, ir Aš jų nepagydyčiau.