Iki Naujosios eros pradžios buvo likę gal keli ar vieni metai. Dievo šventykla Jeruzalėje. Visos apeigos joje vyko pagal Senajame Testamente nustatytą tvarką. To meto Izraelyje buvo daug sinagogų, bet tik viena šventykla. Sinagogose tarnavo rabinai (mokytojai), o šventykloje galėjo tarnauti tik kunigai, Mozės brolio Aarono – pirmojo kunigo palikuonys. Kadangi kunigų buvo daug, jie tarnaudavo iš eilės keisdami vieni kitus. Atėjo eilė tarnauti kunigui vardu Zacharijas. Pagal kunigų paprotį, burtų būdu teko jam, įėjus į Viešpaties šventyklą, smilkyti smilkalus (Evangelijos pagal Luką 1 skyriaus 9 eilutė). Kai kunigas smilkydavo smilkalus ant smilkymo aukuro, šventykloje jis būdavo vienas, o žmonės tuo metu melsdavosi lauke. (Zacharijas ir jo žmona Elzbieta neturėjo vaikų ir buvo jau sulaukę senyvo amžiaus. Galima tik numanyti, kiek kartų jie meldė Viešpatį, kad susilauktų palikuonio.) Ir štai, Zacharijui smilkant, jam pasirodė Viešpaties angelas, stovintis aukuro dešinėje. Kunigas išsigando, nes viena yra kažkaip įsivaizduoti angelus, o visai kita susitikti su realia dvasine būtybe, spindinčia dieviška šlove. Bet angelas jam tarė: „Nebijok, Zacharijau, nes tavo malda išklausyta. Tavo žmona Elzbieta pagimdys tau sūnų, o tu jį pavadinsi Jonu. Tau bus džiaugsmas ir linksmybė, ir daugelis džiaugsis jo gimimu. Jis bus didis Viešpaties akyse. Negers vyno nei stiprių gėrimų. Iš pat motinos įsčių jis bus kupinas Šventosios Dvasios ir daugybę Izraelio vaikų atvers į Viešpatį, jų Dievą. Elijo dvasia ir jėga jis eis pirma Viešpaties, kreipdamas tėvų širdis į vaikus ir neklusniuosius į teisiųjų nusistatymą, kad parengtų Viešpačiui paruoštą tautą“ (ten pat, 13–17 eilutės).
Paskutinis angelo pasakytas sakinys buvo Zacharijui gerai žinomi Šventajame Rašte užrašyti pranašo žodžiai, skelbiantys, kaip vyks senųjų pranašysčių išsipildymas. Ilgai užtrukęs atsakymas į daug metų trukusias maldas, kai atrodė, kad jau nebėra vilties susilaukti vaikų, buvo neįsivaizduojamai didingesnis už drąsiausius lūkesčius. Angelo atnešta žinia paliečia ir mus, nes gimsiančio Jono Krikštytojo tarnystė paruošė Dievo tautos žmones Jėzaus Kristaus, mūsų Gelbėtojo ir Viešpaties, atėjimui.