Laidos įrašas: https://soundcloud.com/xfmlt/gyvieji-saltiniai-dana-podriabinkina-kalytiene-2024-10-23?in=xfmlt/sets/laida-gyvieji-altiniai
Dana Podriabinkina – Kalytienė. Tim Solwoong Kim nuotrauka
Šiais metais Lietuvos baptistus pasiekė džiugi žinia. Ilgametė Vilniaus Naujojo Testamento baptistų bendruomenės tarybos narė, Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungos savanorė, kurį laiką ėjusi Vykdomosios sekretorės pareigas Dana Podriabinkina-Kalytienė pradėjo eiti Europos baptistų federacijos Operacijų vadovės pareigas. Savo sveikinimo laiške, Senojo žemyno baptistus vienijančios organizacijos atstovai pasidžiaugė, kad lietuvė sugrįžo į komandą, taip pat išskyrė jos patirtį tokio tipo struktūrose be kita ko pažymėdami, kad ji tapo pirmąja organizacijos nare laisvai kalbančia ukrainietiškai.
Visai neseniai tu tapai Europos baptistų federacijos Operacijų vadove. Tai skamba grėsmingai! Ką tai iš tikrųjų reiškia?
Iš tikrųjų, Europos Baptistų federacija niekaip nesusijusi su kova ar karu. Veikiau priešingai – tai žmonės, kurie atstovauja taikai. Man būti šios organizacijos nare yra didelė privilegija. Ir dabar aš noriu dalintis savo asmenine patirtimi apie šitą darbą, federaciją ir baptistus apskritai.
Europos baptistų federacijos Vykdomojo komiteto darbas. Kadi Tingas nuotrauka
Papasakok, kaip tavo tikėjimo kelias nuvedė pas baptistus. Žinau, kad gyvenime turėjai ir sunkių momentų, bet vis tiek likai tikėjime.
Aš užaugau bažnyčioje. Mano mama, ieškodama Dievo artumo, atrado nedidelę evangelikų krikščionių bendruomenę Šiauliuose. Nuo šešerių metų mama mane ir sesę vesdavo į šią bažnyčią. Aš buvau tarp tikinčiųjų ir mačiau, kiek daug tai reiškia mano mamai. Aš užaugau ir pasikrikštijau toje bažnyčioje jau penkiolikos metų.
Po to atvykau į Vilnių, kur studijavau Čiurlionio menų mokykloje. Iš pradžių lankiau sekmininkų bažnyčią, bet po kurio laiko atradau Naujojo testamento baptistų bendruomenę Vilniuje ir nuo tada joje likau.
Gyvenime buvo esminių įvykių, kurie privertė viską persvarstyti. Iš pradžių siekiau pianistės karjeros. Tačiau savyje turėjau, ir tebeturiu, daug puikybės. Kai nepavyko įgyvendinti savo svajonės, pradėjau ieškoti savirealizacijos kitose srityse. Dirbau vadovaujančiose pareigose – buvau Šv. Kristoforo orkestro direktorės pavaduotoja, organizavau tarptautinius konkursus. Tačiau 2019 metais priėjau ribą, kai nebegalėjau tęsti to, ką dariau. Patyriau nervinį išsekimą ir kreipiausi į Viešpatį, maldaudama Jo parodyti man kelią.
Viešpats atsakė į mano maldas ir parodė, kad turiu Jam visiškai atsiduoti. Tai buvo stebuklinga patirtis.
Pradėjau dirbti „Vaivorykštės tako“ krikščioniškoje gimnazijoje Vilniuje, tačiau vėliau buvau pakviesta dirbti Europos Baptistų federacijoje. Manau, kad visi patirti išmėginimai ruošė mane tam, kad galėčiau tinkamai atstovauti Dievo karalystę šiose pareigose.
O kas gi tie baptistai? Žmonės, kurie toliau nuo krikščionybės, dažnai sunkiai supranta šį žodį. Kažkas yra pasakęs, kad tai tiesiog „krikštytojai“. Ar tai teisinga?
Taip, tai visiškai teisinga. Žodis „baptistai“ kilęs iš anglų kalbos žodžio baptism, reiškiančio krikštą panardinimu.
Iš tiesų, mes, baptistai, Lietuvoje esame labai maža bendruomenė. Statistika rodo, kad baptistai sudaro tik apie du procentus tikinčiųjų. Skaičius mažėja, nes bažnyčios sensta, o žmonės ieško kitokių dvasinių patirčių ir renkasi naujas bendruomenes.
Kiek žinau, baptistai kilo iš anabaptistų judėjimo, kuris pasižymi taikdariškumu. Mūsų bendruomenė save sieja su Didžiosios Britanijos baptistų bendruomene, jų tikėjimo išpažinimas yra artimiausias mūsų pačių išpažinimui.
Baptistams svarbus yra grįžimas prie ištakų. Kiekvienas tikintysis yra skatinamas savarankiškai ir kartu su bendruomene analizuoti Raštą. Baptistams svarbi bendruomenė ir Šventosios Dvasios veikimo ištyrimas.
Minėjai, kad baptistai yra taikdariai. Ar tai susiję su požiūriu į karinius konfliktus, ar turėjai omenyje ką kita?
Mūsų organizacijos pozicija visada yra būti taikos nešėjais. Mes siekiame žiūrėti į Kristų ir Jo gyvenimo pavyzdį. Kristus buvo tas, kuris net mirties akivaizdoje meldėsi už tuos, kurie jį keikė, spjaudė ir mušė: „Atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro“ (Lk 23, 34).
Šiandienos geopolitinėmis sąlygomis tokia pozicija dažnai atrodo kontraversiška. Tačiau Dievas yra tas, kuriam priklauso kerštas, o mes esame pašaukti būti taikdariais. Evangelijoje pagal Matą skaitome: „Palaiminti taikdariai, nes jie bus vadinami Dievo vaikais“ (Mt 5,9). Ši misija yra labai svarbi šiais neramiais laikais.
Žinau, kad tu ką tik grįžai iš svarbaus renginio užsienyje. Papasakok, kokie tavo įspūdžiai?
Dalyvavau ir organizavau Europos Baptistų federacijos konferenciją. Tai kasmetinis renginys, sukviečiantis didelį skaičių žmonių. Federacijai priklauso 59 nariai iš 52 valstybių. Šiemet konferencija vyko Budapešte, o dalyvių buvo daugiau nei įprastai – net 150.
Konferencija buvo labai vaisinga. Tai buvo puiki galimybė pažvelgti į Dievo pasaulį plačiau. Dažnai, būdami savo aplinkoje, mes nesuprantame, kaip iš tikrųjų gyvena kiti.
Europos Baptistų federacija jungia ne tik Europos šalis. Ji apima Vidurio Aziją, Europą ir Artimuosius Rytus. Tai labai įvairi organizacija, kurioje dalyvauja tokios šalys kaip Libanas, Izraelis, Armėnija, Azerbaidžanas, Uzbekistanas ir daugelis kitų. Konferencijoje įvairių šalių atstovai dalinosi savo patirtimi. Tai buvo tikrai akis atverianti patirtis.
Iš tikrųjų pamačiau žmones, kurie yra lygiai tokie patys kaip ir mes. Žinoma, valstybės, kuriose turime artimųjų, yra artimesnės ir širdžiai. Jų skausmas atrodo savas, norisi padėti labiau. Pavyzdžiui, Ukraina – mes kartu stovime jau ilgai, remiame ir, tikiu, remsime toliau.
Tačiau konferencijoje išgirdau istorijų apie Libaną. Man net gėda prisipažinti, kad apie šią šalį žinojau labai mažai. O pasirodo, kad ten yra didelis būrys tikinčiųjų. Susipažinau su viena moterimi ir ji papasakojo apie tai, ką patiria jos žmonės. Ji dalinosi apie Beiruto situaciją, apie Libano valstybę. Ten žmonės nuo 2006 metų buvo priversti gyventi visad pasiruošus bet kokiai situacijai. Daugumos namai aprūpinti saulės baterijomis, generatoriais ir kuro talpyklomis, nes elektros ar vandens tiekimas nėra garantuotas. O dabar, kai dėl vykstančių karinių konfliktų daugiau nei pusė milijono žmonių neteko namų, situacija tapo siaubinga.
.jpg)
Dana Podriabinkina – Kalytienė. Europos baptistų konferencijos atidarymas šių metų rugsėjį. Kadi Tingas nuotrauka
Ar libaniečiai kaltina kitą šalį dėl šių karinių konfliktų?
Tiesą sakant, jokio kaltinimo tono neišgirdau, ir tai mane labai nustebino. Konferencijoje buvo žmonių iš skirtingų šalių – izraelitų, libaniečių, palestiniečių. Jie visi puikiai supranta, kad mes esame viena Kristuje. Pasaulyje vykstant dalykams, kuriuos sunku suvokti protu, labai svarbu vienybė ir pagalba vienas kitam.
Kaip tau atrodo, ar galima įsivaizduoti evangelinių bažnyčių (sekmininkų, evangelikų, baptistų) aljansą Lietuvoje?
Pasaulyje jau veikia organizacijos, vienijančios skirtingas denominacijas. Europos baptistų federacija šiuo metu diskutuoja su kitomis organizacijomis apie platesnio bendradarbiavimo galimybes. Nors tie pokalbiai nėra lengvi, aš tikiu, kad Viešpats veda link vienybės, tačiau reikia ir mūsų pačių įsitraukimo.
Dažnai sunkūs laikai viską pagreitina. Ukrainos pavyzdys tai puikiai parodo. Prieš invaziją krikščionių gyvenimas ten buvo kitoks. Sunkiu laiku žmonės tarsi pabunda iš gilaus miego ir pradeda ieškoti tikėjimo, Dievo ir stengiasi vienytis. Negali žinoti, kaip bus Lietuvoje. Viskas priklauso nuo to, kas mūsų laukia.