„Išliekite savo širdis jo Artume, jis – mūsų užuovėja!“ (Psalmynas 62, 9)
Kartais gyvenimas pasidaro per sunkus. Kai pradedame galvoti apie įmokas, kurias reikia laiku sumokėti, komunalinius mokesčius, išlaidas maisto produktams, drabužiams, degalams, mokestį už mokslą ir pensijų fondus, visko darosi per daug. O jei pajamos nepakankamos ar žmogus netekęs darbo, įtampa dar didesnė. Kurgi kreiptis? Priešų apsuptas Dovydas gręžėsi į Dievą ir kalbėjo ne tik Jam, bet ir pats sau tokius žodžius: „Tikrai ramiai lauk Dievo, mano siela, nes iš jo ateina man viltis. Tikrai jis yra mano Uola ir mano išganymas…“ (Psalmynas 62, 6-7).
O į ką tu esi sudėjęs savo viltis? Viliesi, kad pasitaisys ekonomika ir darbo rinka? O gal remiesi geresnių laikų pažadais? Dovydo viltis buvo tvirtesnė: jis atsakymo laukė iš Viešpaties ir kliovėsi nekintančiu Dievo charakteriu, Jo ištikimybe. Užėjus nerimui mintyse dažnai sukasi „Dieve, o ką jei…“ klausimai. Mūsų akys pradeda krypti į baimes, jaučiamės niekam tikę, pasiduodame nevilčiai. Atsakinga ir svarbu žinoti apie savo poreikius, bet leistis jų prislegiamam – neteisinga ir nieko gero. Tai reiškia, kad žvalgomės ne į tą šaltinį ir išeičių ieškome ne ten, kur reikia.
XIX a. pabaigoje rašęs škotų poetas ir krikščionių bažnyčios tarnas Džordžas Makdonaldas sako taip: „Dažnai į Dievą žiūrime kaip į savo paskutinę ir silpniausią priebėgą. Einame pas Jį tik tuo atveju, kai nebeturime kur daugiau eiti. O tada didžiai savo nuostabai aptinkame, kad gyvenimo audros išmetė mus ne ant uolų, o į išsvajotąjį uostą.“ Prisiminkime Dovydą, kuris sako sau: „Tikrai ramiai lauk Dievo, mano siela, nes iš jo ateina man viltis“ (Psalmynas 62, 6). Dievas yra tikrasis aprūpinimo šaltinis. Jis jau paaukojo dėl mūsų savo Sūnų. Tai geriausias įrodymas, kad ir toliau nepaliaus mumis rūpintis: „[...] tai kaipgi jis ir visko nedovanotų kartu su juo?“ (Romiečiams 8, 32).
DIENOS MALDA
Viešpatie, ačiū, kad esi mano aprūpintojas. Kad ir kokia būtų ekonominė situacija, žinau, kad visuomet galiu kliautis Tavo ištikimybe. Vesk mane toliau savuoju keliu. Amen.
/Bob&Debby Gass/
Žurnalas „Gyvieji šaltiniai“