Jėzus Kristus ir nuoseklūs Jo pasekėjai tikėjo ir skelbė, kad Šventasis Raštas yra Kūrėjo žodžiai skirti žmonėms. Jėzaus požiūrį į Šventojo Rašto žodžius labai aiškiai galime matyti Mato ir Morkaus evangelijose papasakotame įvykyje. Religinių tradicijų stropiai besilaikantys Jėzaus amžininkai Jo paklausė, ar yra priežastis, dėl kurios vyras galėtų atleisti savo žmoną. Jis atsakė „Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš pradžių „sukūrė juos, vyrą ir moterį“, ir pasakė: „Todėl žmogus paliks tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu.“ Taigi jie jau nebėra du, o vienas kūnas. Todėl ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Evangelijos pagal Matą 19 skyriaus 4–6 eilutės). Taip kalbėdamas Jėzus aiškiai parodė, kad Šventasis Raštas yra Dievo žodžiai. Todėl, kai skaitome Bibliją, turėtume labai atidžiai įsiklausyti į tai, ką ji sako.
Šiuo pavyzdžiu noriu atkreipti mūsų dėmesį į apaštalo Pauliaus žodžius apie tikinčiuosius Kristumi, kurie taip pat yra Šventojo Rašto dalis. Apaštalas keliuose savo laiškuose rašė, jog visi Kristaus pasekėjai yra Jo kūnas, o kiekvienas atskirai – to kūno nariai. Ši tiesa turėtų iš esmės keisti krikščionių požiūrį į save, panašiai, kaip pacituotas Jėzaus atsakymas turėtų keisti požiūrį į santuoką. Dabar kalbu ne apie paviršutinišką šios tiesos deklaravimą, bet apie dėmesingą įsiklausymą į apaštalo žodžius. Juk kaip viename kūne esama daug narių, bet ne visi nariai atlieka tą patį uždavinį, taip ir mūsų daugybė esame vienas kūnas Kristuje, o pavieniui – vieni kitų nariai (Apaštalo Pauliaus Laiško romiečiams 12 skyriaus 4–5 eilutės). Jūs esate Kristaus kūnas, o pavieniui – nariai (Pirmojo laiško korintiečiams 12 skyriaus 27 eilutė). Mes gi esame Jo kūno nariai, iš Jo kūno ir kaulų (Laiško efeziečiams 5 skyriaus 30 eilutė).
Skaitydami Pradžios knygos antrąjį skyrių žodžius juodu taps vienu kūnu galime suprasti kaip gražią metaforą, tačiau Jėzus parodo, kad šie žodžiai kalba apie nematomą santuokos tikrovę. Kai skaitome apaštalo Pauliaus kelis kartus užrašytą tiesą apie tikinčiuosius kaip Kristaus kūno narius, taip pat galime tai suprasti kaip metaforą, bet apaštalas kalba apie didingą, nors kol kas nematomą, tikinčiųjų tapatybę.