VIEŠPATS man įvykdys savo užmojį.
Psalmynas 138, 8
Kartais gyvenimas atrodo neteisingas. Žvalgydamasis aplinkui matai, kaip kiti džiaugiasi dovanomis, kurių trokšta tavo širdis, ir spėlioji, kodėl Dievas ir tavęs šitaip nepalaimina (ypač tomis akimirkomis, kai išgyveni įvairius išmėginimus ir vargus). Tada kyla klausimas: „Tėve, negi manes nemyli? Kodėl nenori man padėti?“ Skausmas gali būti gilus, rėžiantis. Tas netikrumas, atstūmimas, netektis ar net nepagarba gali draskyti tave iš vidaus. Bet suprask, Viešpats visus tavo gyvenimo sunkumus panaudoja tavo labui ir didesniems savo užmojams.
Biblijoje pasakojama, kad taip buvo ir šventiesiems. Abraomas kelis dešimtmečius su pavydu ir širdgėla stebėjo, kaip aplinkiniai netikintys gimdo vaikus ir jais džiaugiasi, kai tuo tarpu jiedu su Sara negalėjo jų susilaukti. Bet galiausiai Abraomui gimė palikuonis, iš kurio gimė didelė tauta, gyvenanti iki šiol. Juozapas buvo parduotas į vergiją, neteisingai apkaltintas, įmestas į kalėjimą, bet galiausiai Dievas suteikė jam aukštą padėtį – jis tapo antru žmogumi Egipte po faraono. Nors Paulius buvo ne kartą nuplaktas ir įkalintas už tai, kad ištikimai liudijo Kristų, vis dėlto jo žodžiai padrąsino milijonus tikinčiųjų per visa istoriją.
Todėl neprarask drąsos ir nebijok. Tavo mylintis Tėvas naudoja šias aplinkybes, kad sustiprintų tavo tikėjimą, ir rengia tave didesnei tarnystei. Pasitikėk Juo, lauk palaiminimų, kuriuos Viešpats subrandins iš dabartinės sunkios situacijos.
Viešpatie, šita situacija atrodo neteisinga, bet toliau pasitikėsiu Tavo valia. Dėkoju Tau, kad mokai mane ir parengi. Amen.
Jo artume… pasitikėk didesniais Jo užmojais.
Čarlzas F. Stenlis „Jo artume… 365 mintys“