„Mano teisusis gyvens tikėjimu...“ (Hebrajams 10, 38 )
Gyventi tikėjimu reiškia kiekvieną mielą dieną praktikuoti tikėjimą. Prieš tapdamas krikščioniu klioveisi savo gabumais ir intelektu. Bet šitaip galima nueiti tik tam tikrą kelią, iki tam tikros ribos. Dabar jau kliauniesi Dievu, pasitiki Jo išmintimi, vedimu, resursais ir Jo gebėjimu įvykdyti savo valią tavo gyvenime.
Biblijoje skaitome: „Tikėjimu Nojus [...] pastatė arką savo šeimai išgelbėti...“ (Hebrajams 11, 7 K. B.). Pagalvok apie tai: kai Nojus statė arką, nebuvo jokio ženklo, kad lis. Taigi kartais gyvenimas tikėjimu atrodo nesuprantamas, „be ryšio“. Gyvenimas tikėjimu nereiškia, kad problemos tiesiog taip paprastai ims ir išgaruos. Kartais tikėjimas keičia mūsų aplinkybes, o kartais jis pakeičia mūsų požiūrį. Kaip? Įkvėpdamas atkaklumo, neįtikėtinos tvirtybės atsilaikyti laiku negavus užmokesčio, gydytojui paskelbus rimtą diagnozę, sutuoktiniui pareiškus norą skirtis, vaikams nevaldomai siautėjant, ilgametei darbovietei užvėrus duris ir panašiomis aplinkybėmis. Tikėjimas suteikia ryžto ištverti kliaunantis, kad Dievas visa išves į gera. Paulius mums sako: „Tikėjimas užtikrina tai, ko viliamės, ir parodo tai, ko nematome“ (Hebrajams 11, 1, K. B.). Gyventi tikėjimu reiškia:
1) paklusti Dievui ir tikėti, kad Jis niekada nenuvils,
2) sekti pėdomis paprastų žmonių, dėl Dievo nuveikusių nepaprastų darbų,
3) naudoti tikėjimą savo kasdienybėje, nes tai vienintelė „valiuta,“ kurią pripažįsta dangus. Kai Biblija skelbia, kad „teisusis gyvens tikėjimu,“ tai nereiškia pavienių tikėjimo apraiškų, atsitiktinių tikėjimo proveržių. Tai reiškia, kad tikėjimas yra gyvenimo būdas.
Tikėjimas nėra tik jausmas ar akimirkos įkvėpimas – tai kasdienio gyvenimo kelias. Kai rytoj pabusi, paklausk savęs: „Kokį sprendimą šiandien priimsiu remdamasis tikėjimu, o ne baime?“
DIENOS MALDA
Viešpatie, padėk man puoselėti tikėjimą skaitant Tavo žodį, meldžiantis ir bendraujant su kitais. Noriu, kad jis ne tik kartkartėmis plykstelėtų, bet būtų mano gyvenimo būdas. Amen.
/Bob&DebbyGass/