Paskutinė Jėzaus Kristaus tarnystės žemėje savaitė. Jis su pasekėjais ateina į Jeruzalę. Jėzaus atėjimas į miestą turėtų būti didžiausia šventė visiems jo gyventojams, nes tai metas, kai juos aplanko pats Kūrėjas. Toks teiginys gali nuskambėti keistai, nes dauguma žmonių iškreiptai įsivaizduoja savo Kūrėją arba iš viso netiki, kad Jis yra. Todėl mintis apie tokį aplankymą gali atrodyti kaip nuo tikrovės atitrūkusi fantazija arba kažkas grėsmingo ir baisaus.
Jėzaus nurodymu Jo mokiniai atvedė Jam asiliuką, ir Kristus jojo ant jo, kad išsipildytų Raštų pranašystė. Linksmai džiūgauk, Siono dukra! Šauk, Jeruzalės dukra! Tavo karalius ateina pas tave. Jis teisus ir atneša išgelbėjimą, nuolankus ir joja ant asilo, ant asiliuko, asilės jauniklio (Zacharijo pranašystės 9 skyriaus 9 eilutė). Artėjant prie Jeruzalės Jėzaus pasekėjai pradėjo garsiai šlovinti Dievą, nes buvo matę daugybę Viešpaties padarytų stebuklų, ir šaukė: „Palaimintas karalius, kuris ateina Viešpaties vardu!“ Tačiau religingiausi žmonės ir tautos vadovai tuo piktinosi.
Prisiartinęs prie Jeruzalės ir išvydęs miestą, Jėzus verkė dėl jo ir sakė: „O kad tu nors šiandien suprastum, kas tau atneša ramybę! Deja, tai paslėpta nuo tavo akių. Tu sulauksi dienų, kai tavo priešai apjuos tave pylimu, apguls iš visų pusių ir suspaus tave; jie parblokš ant žemės tave ir tavo vaikus ir nepaliks tavyje akmens ant akmens, nes tu nepažinai savo aplankymo meto“ (Evangelijos pagal Luką 19 skyriaus 41–44 eilutės).
Kodėl buvo pasakyti tokie grėsmingi žodžiai, kurie labai baisiai išsipildė maždaug po keturiasdešimties metų? Viskas įvyko taip, kaip Jėzus išpranašavo. Ar tai buvo despotiško Dievo kerštas? Ne. Tačiau nuolankus Dievo siųstas Karalius žmonėms netiko. Jie norėjo išdidaus, karingo bei didingo valdovo, kuris vestų juos į išsivadavimo iš romėnų okupacijos kovą. Romus, nuolankios širdies vadovas jiems nepatiko. Tauta pasirinko valdžios siekiančius despotus, kurie kalbėjo išpūstus žodžius, žadino tuščias viltis ir buvo negailestingi savo tautiečiams. Tai apie Jeruzalės sugriovimą mums liudija istoriniai šaltiniai.
Šie įvykiai – pamoka tiek visai žmonijai, tiek kiekvienai tautai ir kiekvienam žmogui.