Džiaukimės skirtumais šeimoje
Kartu su brangiąja žmona Luela neseniai atšventėme santuokos penkiasdešimtmetį. Protu nesuvokiama, kaip mergaitė iš Kubos ir berniukas iš Ohajo pamatė vienas kitą koledžo kavinėje Pietų Karolinoje – tą pačią dieną, tuo pat metu jie abu stovėjo eilėje prie pietų.
Pirmą kartą ją išvydęs buvau sužavėtas. Neabejotinai įsimylėjau ją iš pirmo žvilgsnio. Luelai tai tebuvo pirmas žvilgsnis. Slinko savaitės, aš vis geriau ją pažinau ir įsitikinimas, kad ją myliu, vis stiprėjo. Niekada anksčiau nebuvau taip jautęsis. Pradėjau ieškoti progos ištarti tuos nuostabius, gyvenimą keičiančius žodžius: „Aš tave myliu.“
Norėjau atrasti tokiam momentui tinkamą vietą ir laiką. Žinojau, kad tai labai svarbi akimirka ir nenorėjau jos sugadinti. Galiausiai, man atrodė, kad atėjo tinkamas metas, tad išdrįsau jai pasakyti, jog noriu pasikalbėti. Pažvelgiau Luelai į akis ir ištariau: „Luela, aš tave myliu.“
Tikėjausi, kad tą akimirką išgirsiu čiulbančius paukščius ir griežiantį smuiką. Tačiau Luela greitai ir aiškiai atsakė: „Tu mane myli? Ką apskritai išmanai apie meilę? Daugiau niekada man to nesakyk.“ Tuomet išgirdau mirštančius paukščius ir dūžtantį smuiką. Negalėjau tuo patikėti! Tiek laukiau, planavau, o ji šitaip atsakė! Bet ji buvo teisi. Tas septyniolikmetis Polas Tripas neturėjo nė menkiausio supratimo apie meilės prigimtį.
Praėjo penkiasdešimt metų. Akivaizdu, kad galiausiai ji švelniai atsakė: „Polai, aš myliu tave.“ Tą akimirką viskas pasikeitė. Mes prisimename tas pirmąsias dienas ir juokaujame bei švenčiame. Bet kartu garbiname Dievą, nes tą dieną koledžo kavinėje mes susitikome dėl vienintelės priežasties – nuostabus ir suverenus Dievas mezgė mūsų gyvenimo istoriją.
Dievas, pasaulio ir visko, kas jame yra, Kūrėjas, būdamas dangaus ir žemės Viešpats, <...> nustatė iš anksto paskirtus laikus ir apsigyvenimo ribas (Apd 17, 24. 26).
Besiruošiant santuokai ir santuokos pradžioje mums lengva garbinti Viešpatį ir Jo pasirinkimą sujungti mūsų gyvenimus. Tačiau kitomis aplinkybėmis, kai santykiai patiria krizę, garbinti Dievą ir džiaugtis Jo sprendimais man nebuvo paprasta. Tikiu, kad panašiai yra buvę ir jums.
Branginkime tai, ką Dievas sukūrė
Sveika, klestinti santuoka reikalauja dvasinės disciplinos: šlovinti Dievą-Kūrėją ir branginti, džiaugtis Jo sprendimais. Šventasis Raštas nuolatos kviečia mus garbinti Dievą, besižavint ir su pagarbia baime žvelgiant į Jo sukurtą pasaulį, tačiau kaip dažnai mes žavimės Jo kūrybingumu, žvelgdami į savo sutuoktinį?
Nežinau, ar pastebėjote, tačiau yra keletas dalykų, kuriuos Dievas sukūrė jumyse ir kurių jūs pasirinkti negalėjote. Būtent Jis nusprendė, kokio ūgio, kokio sudėjimo būsite, kokios spalvos bus jūsų akys, odos spalva, kokie bus plaukai, nosies forma ar kokio dydžio bus jūsų rankų plaštakos. Visos šios savybės yra Kūrėjo sprendimas. Kaip galima žvelgti į tokius skirtingus žmones ir nematyti Dievo šlovės?
Noriu pasiūlyti jums išbandyti smagią veiklą (tik darykite tai subtiliai!). Atkreipkite dėmesį, pavyzdžiui, į visų šiandien sutiktų žmonių nosis. Keistas prašymas, tačiau pastebėsite, kad milijardų žmonių nosys – skirtingos! Dievas nekūrė pagal vieną modelį. Nesu ausų, nosies ar gerklės ligų gydytojas, tačiau neatsistebiu nosies ypatumais. Tik pagalvokite, kiek funkcijų ji atlieka! O jei mūsų nosis būtų apversta? Ne tik atrodytume keistai, bet lietui lyjant net į lauką negalėtume išeiti.
Kai kurie vakariečiai nepatenkinti savo nosies dydžiu, forma ir siekia ją pakeisti. Bet nemanau, kad daugelyje krikščionių šeimų kiltų konfliktų dėl šios kūno dalies. Tačiau to negalime pasakyti, kalbėdami apie kitus Dievo sukurtos asmenybės aspektus (nekalbu apie kūno dalis).
Kas sukūrė jūsų sutuoktinį?
Dievas sukūrė kiekvieną jūsų sutuoktinio asmenybės bruožą. Jis numatė jo rašyseną, balso toną, įgimtus asmenybės bruožus, talentus, asmenybės ir mąstymo tipą. Nei jūs, nei jūsų sutuoktinis šių savybių nepasirinko. Jūs nenubudote, būdamas šešių mėnesių, ir nepasakėte: „Manau, kad užaugęs būsiu mechanikas.“ O jūsų sutuoktinė, būdama penkerių metų, nenusprendė, kad bus linkusi į intelektualią veiklą.
Visa tai parinko dieviškasis Menininkas, kuris pasižymi neišsenkančiu kūrybiškumu. Tačiau būna akimirkų, kai pradeda reikštis mūsų egoizmas – ima atrodyti, kad kitas žmogus trukdo mums siekti to, ko norime; kai norime atsisėsti į Kūrėjo sostą ir iš naujo sukurti savo vyrą ar žmoną – pagal savo atvaizdą (arba bent jau tokį, su kuriuo mums būtų lengviau gyventi). Jei norime įveikti tokį savo savanaudiškumą, turime grįžti prie svarbiausios dvasinės disciplinos – garbinti Dievą kaip Kūrėją ir dėkoti Jam, džiaugtis Jo sprendimais. Kai mes tai pamirštame, nutinka štai kas: tie skirtumai, kurie mus prie partnerio traukė tuomet, kai tik pradėjome susitikinėti, dabar, kai esame jau susituokę, erzina.
Kartą konsultavau porą, kurioje moteris buvo akademinio tipo: jai patiko skaityti knygas, mokytis ir diskutuoti aukšto lygio intelektualinėmis ir filosofinėmis temomis. O jos vyras buvo mechanikas, mąstė konkrečiai. Jis nebuvo nusiteikęs prieš knygas – tiesiog norėjo išsaugoti jų santykius! Ši moteris buvo įsitikinusi, kad jos vyras menkesnis už ją, nes jam nepatiko skaityti knygų. Pamąstykime: ar skaitymas naudingas užsiėmimas? Taip, tačiau ši moteris siekė „perkurti“ vyrą pagal save: kad jis būtų panašus į ją, su tokiomis pat dovanomis, polinkiais ir pomėgiais... Ši mintis ją taip užvaldė, kad ji pradėjo „dusinti“ savo vyrą, ir tai kėlė milžiniškas problemas santykiuose.
Dar prieš tau gimstant
Mes dažnai cituojame Šventojo Rašto eilutes ir džiaugiamės Dievo sprendimais, kaip Jis sukūrė mus dar prieš mums gimstant, tačiau neretai santuokoje subtiliai ir ne taip subtiliai pradedame abejoti Kūrėju, rodydami nepagarbą ar net niekindami savo sutuoktinį ar sutuoktinę. Mes kritikuojame juos už tuos dalykus, kurių jis ar ji negalėjo pasirinkti.
Kitą kartą, kai norėsite reikalauti savo vyro ar žmonos pasikeisti tose srityse, kur tai neįmanoma, pamąstykite apie šias Šventojo Rašto eilutes: Tu mano širdį sukūrei, sutvėrei mane motinos įsčiose (Ps 139, 13). Taip sako Viešpats, tavo Atpirkėjas, kuris sukūrė tave dar įsčiose: „Aš esu Viešpats, kuris visa darau; Aš vienas ištiesiau dangus ir sutvirtinau žemę savo jėga“ (Iz 44, 24).
Kai šloviname Dievą kaip Kūrėją ir savo santuokoje, galime vienas į kitą žvelgti su džiaugsmu ir nuostaba. Kai žiūrite į sutuoktinį ir matote jame Kūrėjo šlovę, jaučiatės palaiminti, matydami, kaip jis ar ji skiriasi nuo jūsų. Jūs stebitės ir gerbiate sutuoktinio į jūsų gyvenimą įneštą patirtį ir perspektyvas, kurių be jo niekada nebūtumėte turėję. Ir ieškote būdų, kaip išreikšti savo dėkingumą, kaip parodyti, jog jums tai brangu.
Kur savo santuokoje murmate prieš Kūrėją ir tvirtinate sau, kad būtumėte geriau sukūręs savo vyrą ar žmoną? Kada kritikuojate savo sutuoktinį (sutuoktinę) už Dievo sprendimus? Toks požiūris nepadeda gerbti ir branginti savo sutuoktinio (sutuoktinės) ir nepadeda siekti vienybės, supratimo ir meilės šeimoje.
Gražus ir nepatogus Dievo planas
Pirmojo laiško korintiečiams 12 skyriuje kalbama apie Dvasios dovanų įvairovę ir skirtingus Kristaus kūno narius. Šį principą galima pritaikyti ir santuokoje. Dievo planas santuokai nėra vienodumas, Jo tikslas – vienybė. Vienybė yra tai, ko siekiame susidūrę su skirtumais. Dievas numatė šalia jūsų santuokoje pastatyti žmogų, kuris yra kitoks nei jūs ir mato pasaulį kitaip, nei jį matote jūs. Ir tai puikus Dievo planas jums abiem. Taip Dievas nori padėti jums bręsti ir suvokti savo priklausomybę nuo Jo.
Susidūrę su skirtumais ir kūrybiškais Dievo sprendimais, kuriuos Jis parinko jūsų sutuoktiniui prieš jam / jai gimstant, būkite dėkingi ir maloningi jo / jos atžvilgiu. Nežeminkite ir nekritikuokite jų už tai, ko jie neturėjo galimybės pasirinkti. Kai pamirštate pagarbinti Dievą kaip Kūrėją ir žavėtis Jo kūrybingumu, nuodėminga prigimtis ima koneveikti Kūrėjo darbą. Jei manote, kad būtumėte geresnis kūrėjas nei Dievas, jūsų santykiai su sutuoktiniu (-e) nebus grįsti pagarba, o santuokoje bus sudėtinga kurti supratimu ir meile grįstus santykius bei siekti vienybės.
Tačiau kai jūs vertinate Dievo kūrybiškumą ir juo džiaugiatės, matydami, kaip nuostabiai Jis sujungė jus kartu savo šlovei ir jūsų gerovei, liausitės piktintis dėl skirtumų ir pradėsite džiaugtis, suvokę, kaip jie praturtino jūsų gyvenimą. Galiausiai jūs ne tik suteiksite laisvę reikštis savo sutuoktinio dovanoms, jo požiūriui į gyvenimą, bet savo žodžiais ir veiksmais rodysite pagarbą jam ar jai, ypač tomis akimirkomis, kai jūsų skirtumai itin išryškėja ar net tampa iššūkiu.
vertė Raimonda Jašinauskienė