Nes ateis laikas, kai žmonės nebepakęs sveiko mokslo, <…> jie nukreips ausis nuo tiesos…
(2 Timotiejui 4, 3-4)
Toks evangelizavimas, kai stengiamasi atkreipti dėmesį į bendrus interesus, ir čiauškėjimas apie aktualius įvykius, siekiant įtvirtinti pagrindą, ant kurio nusidėjėlis galėtų jaustis „kaip namie“, labai jaukiai, yra lygiai taip pat klaidinga ir niekinga, kaip kadaise Baalui statyti aukurai.
Pastangos sušvelninti, palyginti kelią, kad tik žmogus nejaustų kaltės ir gėdos, yra netgi žalingesnės už bergždžias: jos kenksmingos ir kelia grėsmę žmogaus sielai!
Viena iš populiariausių ir labiausiai šiais laikais paplitusių klaidų, itin smarkiai ir triukšmingai įsisiūbavusi religinėje evangelinių bendruomenių veikloje, yra skleidžiama samprata, kad keičiantis laikams, privalo keistis ir bažnyčia. Atseit krikščionys privalo pritaikyti ir derinti savo metodus pagal žmonių pateikiamus reikalavimus. Jei klausytojai pageidauja dešimties minučių trukmės pamokslų, tai ir duokite jiems dešimties minučių pamokslus! Jeigu jie nori tiesos kapsulės pavidalu, tai tokią jiems ir pateikite! Jeigu jie nori paveiksliukų, tai duokite jiems paveiksliukų! Jeigu jie nori pasakojimų, tai duokite jiems pasakojimų!
Kompromiso šalininkai primygtinai tvirtina: „Žinia išlieka ta pati, keičiais tik jos perdavimo būdas.“ Bet graikai senovėje sakydavo: „Ką dievai nori sunaikinti, iš to pirmiausia atima protelį.“ Ir, pasirodo, tuose žodžiuose slypi daugiau išminties, nei jie patys galėjo pamanyti. Mąstymas, kuris Sodomą klaidingai laiko Jeruzale ar Holivudą - Šventuoju Miestu, aiškiai yra išklydęs iš kelio. Kaip dar tokį reiškinį paaiškinti, jeigu ne visišku proto netekimu, išprotėjimu, teisėtai ištikusius tikėjimą išpažįstančius krikščionis už Dievo Dvasios įžeidimus?!
A. W. Tozer „Atsinaujinti diena iš dienos“