Tai labai ryškus pasikeitusios pasaulėžiūros pavyzdys. Turiu omeny pirmame amžiuje gyvenusį žmogų, kuris pats liudija apie savo turėtą pasaulėžiūrą, kurios nė už ką neketino keisti. Laikydamasis judėjų religijos, buvau pralenkęs daugelį bendraamžių savo tautiečių, būdamas itin uolus dėl savo tėvų tradicijų (Apaštalo Pauliaus Laiško galatams 1 skyriaus 14 eilutė). Jei kas nors mano galįs pasitikėti kūnu, tai aš juo labiau: aštuntą dieną apipjaustytas, iš Izraelio tautos, Benjamino giminės, hebrajas iš hebrajų, pagal įstatymą – fariziejus, uolumu – Bažnyčios persekiotojas, įstatymo teisumu – nepeiktinas (Laiško filipiečiams 3 skyriaus 4–6 eilutės).
Ir štai, šis žmogus, kuris persekiojo Jėzumi Kristumi patikėjusius savo tautiečius, iš esmės pakeitė savo įsitikinimus. Žmonės, fanatiškai įsitikinę savo teisumu, lengva ranka savo pasaulėžiūros nekeičia. Turi įvykti kažkas ypatingo, kad toks žmogus įsitikintų savo paklydimu ir jį pripažintų. Sauliaus (vėliau tapusio apaštalu Pauliumi) pasaulėžiūros pasikeitimas ir po dviejų tūkstančių metų išlieka aktualus. Tas, kuris ypač uoliai stengėsi laikytis Dievo duoto įstatymo, įvykus permainai teigė, kad įstatymo darbais Kūrėjo akivaizdoje nebus išteisintas nė vienas žmogus.
Kaip įvyko tokia didelė permaina?
Saulius buvo įsitikinęs, kad visais būdais privalo kovoti su Jėzaus Kristaus pasekėjais. Būsimasis apaštalas negailestingai juos persekiojo ne tik Jeruzalėje, bet ir kituose miestuose. Tuo tikslu jis su palyda vyko į Damaską ir kelyje vidurdienį buvo apšviestas skaistesnės už saulę šviesos iš dangaus. Jie visi parpuolė žemėn, ir jis išgirdo balsą, sakantį jam: Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji? Sunku tau spyriotis prieš akstiną! Jis paklausė: Kas Tu esi, Viešpatie? Ir išgirdo atsakymą: Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji. Kelkis ir stokis ant kojų! Aš tau apsireiškiau, kad paskirčiau tave tarnu bei liudytoju tų dalykų, kuriuos matei ir kuriuos tau dar apreikšiu. Aš tave gelbėsiu nuo tautiečių ir pagonių, pas kuriuos tave dabar siunčiu, kad atvertum jų akis ir jie iš tamsybių gręžtųsi į šviesą, nuo šėtono valdžios – į Dievą ir, tikėdami mane, gautų nuodėmių atleidimą bei dalį su pašventintaisiais (Apaštalų darbų 26 skyriaus 14–18 eilutės).