Pastorius Jeremijas Stejepkas į 10 000 narių vienijančios bažnyčios pamaldas, kurių metu jis tą dieną turėjo būti paskelbtas vyresniuoju pastoriumi, atėjo persirengęs benamiu.
Maždaug 30 minučių jis vaikščiojo aplink bažnyčią, kurią jam netrukus turėjo patikėti, o tuo metu į ją rinkosi žmonės.... Tik 3 žmonės iš maždaug 10 000 tikinčiųjų su juo pasisveikino. Jis paprašė paaukoti smulkių pinigų, kad galėtų nusipirkti maisto... NĖ VIENAS bažnyčios narys jam nieko nepaaukojo. Jis įėjo į bažnyčios salę ir norėjo atsisėsti priekinėje jos dalyje, tačiau tvarkdariai paprašė persėsti į galą. Jis sveikinosi su žmonėmis, bet sulaukė tik primygtinų ir nepritariančių žvilgsnių. Daugelis žvelgė į jį iš aukšto ir jį smerkė.
Sėdėdamas salės gale, jis klausėsi skelbimų. Kai skelbimai buvo perskaityti, atsistojo bendruomenės vyresnieji ir pranešė, kad jie džiaugiasi, galėdami bendruomenei pristatyti naują pastorių.... „Norime pristatyti jums pastorių Jeremiją Stejepeką.“ Tikintieji dairėsi ir džiaugsmingai plojo, nekantriai laukdami...
Salės gale sėdėjęs benamis atsistojo ir pajudėjo į priekį... plojimai nutilo - VISŲ akys buvo nukreiptos į jį... jis priėjo prie altoriaus, paėmė iš vyresniojo mikrofoną, trumpai patylėjo ir perskaitė šias eilutes: „Tuomet Karalius tars stovintiems dešinėje: „Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę! Nes Aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priėmėte, buvau nuogas, ir mane aprengėte, buvau ligonis, ir mane aplankėte, buvau kalinys, ir atėjote pas mane.“ Tada teisieji klaus: „Viešpatie, kada gi matėme Tave alkaną ir pavalgydinome, ištroškusį ir pagirdėme? Kada gi matėme Tave keliaujantį ir priėmėme ar nuogą ir aprengėme? Kada gi matėme Tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?“ Ir atsakys jiems Karalius: „Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.“ Tada Jis prabils ir į stovinčius kairėje: „Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri paruošta velniui ir jo angelams! Nes Aš buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote, buvau ištroškęs, ir manęs nepagirdėte, buvau keleivis, ir manęs nepriėmėte, nuogas, ir manęs neaprengėte, ligonis ir kalinys, ir manęs neaplankėte.“ Tada jie atsakys: „Viešpatie, kada gi matėme Tave alkaną ar ištroškusį, ar keleivį, ar nuogą, ar ligonį, ar kalinį ir Tau nepatarnavome?“ Tada Jis atsakys jiems: ‘Iš tiesų sakau jums: kiek kartų taip nepadarėte vienam šitų mažiausiųjų, man nepadarėte.“
Perskaitęs šiuos žodžius jis nužvelgė susirinkusiuosius ir papasakojo, ką išgyveno ryte... Daugelis pravirko, daugelis iš gėdos ir melsdamiesi nuleido galvas. Tada naujasis pastorius pasakė: „Šiandieną čia matau daug susirinkusių, bet ne Viešpaties Jėzus Kristaus bažnyčią. Pasaulyje pakanka žmonių, bet nepakanka mokinių... Kada JŪS nuspręsite tapti Jo mokiniais?“ Tada jis paleido susirinkimą iki kitos savaitės.
Būti krikščionimi - tai kur kas daugiau, nei vadintis šiuo vardu. Krikščionybė yra tai, kuo jūs gyvenate ir dalijatės su kitais!
http://afmedia.ru/node/858
Red. past. Galimas daiktas, kad ši istorija - tik grožinis kūrinys. Įspėjantis, kad jo veikėjais gali tapti ir kiekvienas iš mūsų...
Nuotraukoje - skulptūra "Benamis Jėzus"