Netoli Jericho (miesto Izraelio žemėje) šalia kelio sėdėjo aklas elgeta. Pro šalį ėjo didelė minia. Neregys paklausė žmonių, kas vyksta, ir sužinojo, jog praeinąs Jėzus iš Nazareto. Elgeta ėmė šaukti, prašydamas, kad Jėzus jo pasigailėtų. Minia bandė jį nutildyti, bet neregys dar garsiau šaukė: „Jėzau, Dovydo sūnau, pasigailėk manęs!“ Jėzus sustojo ir liepė atvesti akląjį elgetą. Neregiui priėjus, paklausė, ko aklasis nori, kad jam būtų padaryta. Tas atsakė: „Viešpatie, kad praregėčiau.“ Jėzus jam tarė: „Regėk, tavo tikėjimas išgydė tave“, ir aklasis iškart praregėjo bei nusekė paskui Jėzų.
Apie šį įvykį skaitome Evangelijoje pagal Luką. Gali pasirodyti, jog aklojo išgydymas papasakotas tik su vienu tikslu – dar kartą paliudyti, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, darantis didžius stebuklus. Jėzaus daromi stebuklai tikrai yra svarbūs, ir neturėtume menkinti jų reikšmės, bet šiuo Evangelijos epizodu autorius norėjo pasakyti daugiau ir mus paraginti melstis bei prašyti ne tik fizinės sveikatos atstatymo. Atkreipkime dėmesį į Evangelijoje aprašytų įvykių seką. Apie neregio išgydymą skaitome iš karto po apaštalams Jėzaus pasakytų žodžių, kurių prasmės jie nesuprato.
Jėzus pasišaukė dvylika ir tarė: „Štai mes einame į Jeruzalę, ir ten išsipildys visa, kas per pranašus parašyta apie Žmogaus Sūnų. Jis bus atiduotas pagonims, išjuoktas, paniekintas ir apspjaudytas. Tie nuplaks Jį ir nužudys, bet trečią dieną Jis prisikels.“ Tačiau jie nieko nesuprato; tų žodžių prasmė jiems liko paslėpta, ir jie nesuvokė, kas buvo sakoma (Evangelijos pagal Luką 18 skyriaus 31–34 eilutės).
Jėzus kalbėjo jiems apie svarbiausią įvykį žmonijos istorijoje – savo kančią, nukryžiavimą, mirtį ir prisikėlimą, įvykį, kuris nepalyginamai svarbesnis už pačius didžiausius stebuklus. Apie tai praeityje skelbė Dievo pranašai, ir Jėzaus mokiniai skaitė Šventuosiuose Raštuose, bet nesuprato. Jie nesuvokė Kristaus žodžių prasmės. Jų protai vis dar buvo aptemę.
Kai skaitome šį pasakojimą, ar suprantame, kokie svarbūs yra Jėzaus pasakyti žodžiai? Ar mus sukrečia žinia, kad žmogumi tapęs Dievas Sūnus turi aukoti už mus savo gyvybę? Jeigu ne, tai ir mes turėtume, kaip tas aklas elgeta, prašyti praregėjimo.