Ir visa, ką bedarytumėte žodžiu ar darbu, visa darykite Viešpaties Jėzaus vardu, per Jį dėkodami Dievui Tėvui. (Kolosiečiams 3, 17)
Privalau likti ištikimas tam, ką žinau esant tikra, todėl turiu pasakyti, kad, jei negarbinti Dievo septynias dienas per savaitę, tai negarbinti Jo ir vieną dieną per savaitę!
Danguje tokio dalyko kaip „sekmadieninis garbinimas“ išvis nėra, jeigu jo nelydi pirmadieninis garbinimas, antradieninis ir per visas kitas savaitės dienas vykstantis garbinimas.
Per daug tikinčiųjų skuba įvykdyti pareigas ir atiduoti savo duoklę Dievui Visagaliui per vieną dieną – paprastai tai reiškia vieną kelionę į bažnyčią. Kartais labai kilniai į bažnyčią nusprendžiame nukakti du kartus – bet viskas dedasi tą pačią dieną, kai bet kuriuo atveju nieko kito neturime veikti. Ir tai laikoma garbinimu!
Nesakau, kad bažnyčioje reikia tūnoti visa laiką. (Argi taip galėtų būti?) Sakau tik, kad Dievą garbinti galima ir prie rašomojo stalo, ir keliaujant traukiniu ar eismo spūstyje. Dievą garbinti galima mokykloje ir krepšinio aikštelėje. Dievą garbinti galima visur, kur tik tai teisėta, teisinga ir gera.
Aišku, galime pagarbinti Dievą ir kartą per savaitę nuėję į bažnyčią, tačiau tai nebus tikras garbinimas, jeigu jis nesitęsia kitomis savaitės dienomis. Tu gali melstis į Rytų pusę, o pats eiti į Vakarus, bet taip tik persiplėši! Darnos sieloje tokiu atveju nebus. Tu gali kartoti Jėzaus vardą tūkstantį kartų, bet jei nenorėsi būti toks kaip Jis, pasižymėti Jo būdo savybėmis, Jėzaus vardas tau nieko nereikš!
Pasirūpink, kad tavo gyvenime neliktų nė valandos, nė vieno kampelio, nė vieno darbo, nė vieno adreso, kuris nebūtų pašventintas ir perduotas Dievui. Štai tada Jį tikrai pagarbinsime – o Jis priims mūsų pagarbinimą!
A. W. Tozer „Atsinaujinti diena iš dienos“