*Angliškai Prints of Piece
Konstance Albina (g. 1988 m.) – dailininkė iš Latvijos, 2022 m. Latvijos dailės akademijoje įgijo magistro laipsnį. Konstace iki šiol yra dalyvavusi tik grupinėse parodose. 2025 m. ji surengė savo pirmąją personalinę parodą Prints of Piece Vilniaus evangelinėje bažnyčioje (kuratorė G. Žyvatkauskaitė).
Jau aštuonerius metus esu krikščionė. Dievas išvedė mane iš labai didelės tamsos. Tapyba buvo mano stabas, tad kuriam laikui turėjau jos atsisakyti.
Kai atėjau pas Kristų, Dievas pradėjo man atverti Šventąjį Raštą, kalbėjo man per įvairius vaizdinius. Ypač aiškiai prabilo per Jeremijo pranašystę: Viešpats klausė manęs: „Ką matai, Jeremijau?“ Aš atsakiau: „Matau migdolo šaką.“ Viešpats atsakė: „Gerai matai, nes Aš budėsiu, kad mano žodis būtų įvykdytas“ (Jer 1, 11–12). Įdomu, kad čia pavartoti homonimai – vienodai skambantys, bet skirtingos reikšmės žodžiai: „migdolas“ hebrajų kalba yra shaqed, o „budėsiu“ tariamas shoqed. Ši įžvalga paveikė mano kūrybą.
Kol kas nežinau Dievo plano mano tapybai, bet Viešpats man padėjo nutapyti šiuos paveikslus ir perteikti kai kurias vizijas. Vis dėl to kai kurių paveikslų reikšmės iki šiol man pačiai dar neatsivėrė. Te mano kūryba jus palaimina.
• Kai kurie iš šių paveikslų pradėti kurti prieš 15 metų, kiti – prieš 4 ar 2 metus. Tai mano pirmoji asmeninė paroda. Parodoje eksponuojami darbai atspindi tam tikrus požiūrius, kuriuos galima skaityti chronologiškai, bet taip pat juos galima sukeisti vietomis ir sukurti kitą, vienmatę, istoriją. Rengdama parodą, galvojau apie interjerą, erdvę, erdvės istoriją. Kreipiu dėmesį ir į pasakojimą, kurį šie paveikslai sukuria drauge. Tai šiems darbams suteikia kitą dimensiją. Noriu išeiti iš įprastų rėmų, žengti toliau ir pamatyti, ką dar galima tapyboje tyrinėti, ką galima parodyti, ką galima suvokti.
• Jėzus sakė: „Viskas, kas iškeliama į šviesą, tampa šviesa.“ Taigi šešėliai nėra tamsūs. Ką Dievas apšviečia, nebėra tamsu. Tai tampa šviesa. Parodoje šis aspektas atsirado netyčia. Žvelgdama į tamsą, matau joje spalvas.
• Kai buvau maža, pastebėjau, kad homonimai – vienodai skambantys, bet skirtingos reikšmės žodžiai – suteikia kalbai tam tikro žaismingumo, panašiai kaip besileidžiant nuo kalvos pilve jauti drugelius. Skirtingame kontekste tokie žodžiai gali skambėti net juokingai – kalbėdamas gali prajuokinti ar būti ne taip suprastas. Man tai smagu ir įdomu.
Jungtis, 2025 m., aliejus, medis
Tai bandymas prisiliesti prie realybės ir skirtingų laikotarpių. Čia yra keletas vakariečiui vizualiai atpažįstamų dalykų. Antrame plane matome senovinį interjerą, o pirmame plane pavaizduotas kambarys, išdekoruotas sovietmečiu būdinga technika, naudojant trafaretus, o ant sienos – modernus paveikslas. Šis kūrinys kalba apie praeitį ir ėjimą į ateitį. Kai jį tapiau, man rūpėjo tik pats vaizdas. Man patiko ta senos moters ranka, liečianti sienos tekstūrą.
Paminklas, 2021 m., šaltoji enkaustika, fanera
Kai mokiausi, su draugais nuvykome į Berlyną, kur aplankėme Memorialą Holokausto aukoms atminti. Nufotografavau savo draugę, uždėjusią ranką ant paminklo. Yra dalykų, kuriuos turime prisiminti, turime ir vaikams pasakoti, ką išgyveno kitos tautos. Norėjau, kad tai išliktų mano atmintyje.
Renkuosi tapyti tai, kas svarbu. Kartais ne pats vaizdas svarbu, o tai, kad vienas ar kitas dalykas buvo pastebėtas; ką renkiesi parodyti, kad tai vėl gyvuotų…
Žvilgsnis, 2025 m., aliejus, MPP
Šiame darbe tapiau šešėlius iš anksčiau nufotografuotos mano draugės nuotraukos. Nors tai tik šešėlis, jis vis tiek spalvingas – kaip ir mano draugės gyvenimas: nors pilnas sunkumų ir kovų, bet vis tiek spalvingas ir gražus.
Laikai, 2018 m., aliejus, gipsas
Paveikslo temai pasirinkau kadrą iš vieno iš seniausių filmų, rodyto per Graikijos televiziją. Tiesiog padariau ekrano kopiją. Ten buvo parašyti ir man nesuprantami graikiški žodžiai. Nusprendžiau šį vaizdą nutapyti, nes didžiąją laiko dalį, praleistą Graikijoje dalyvaujant Erasmus studijų programoje, jaučiausi labai izoliuota. Norėjau išreikšti tuo metu mane apėmusį jausmą – jaučiausi atskirta nuo visko, kas vyko aplink mane. Šis meno kūrinys skirtas žmonėms, kurie gyvenime turėjo viską pradėti nuo nulio.
Pavasariai, aliejus, drobė
Norėjau sukurti tai, kas mane pakylėtų, tad nutapiau paveikslą pavasario paletės spalvomis. Paveikslo paviršius labai lygus, teptuko potėpiai visi vienodi. Bet tai tik paveikslas, ne realybė. Tai tik dažai ant paviršiaus. Tačiau tai ir vaizdas, kurį sąmoningai pasirenku ir perkeliu į paveikslą. Toks tapybos procesas padeda man suprasti, kas yra svarbu, kas tikra, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.
Perduoti (Hand it), 2025 m., aliejus, MPP
Iš savo draugės nuotraukos išpjoviau šešėlio siluetą ir jį ištapiau. Rankoje padariau skylę. Ant rankos buvo šviesos spindulys, o aš užfiksavau tik šešėlius.
Mažmožiai, 2024 m., aliejus, drobė
Buvo laikas, kai fotografuodama savo aplinką pradėjau suprasti, jog mane daugiausia supa moterys. Stengėmės, kad mūsų gyvenimas būtų laimingas, dalinomės mažais dalykėliais, patirtimis, palaikydamos viena kitą džiuginome vis kuo pavaišindamos. Nors teko patirti spaudimą ar net blogų dalykų, stengėmės sutelkti dėmesį į tuos mažus dalykus, teikusius džiaugsmo. Čia pavaizduotas dalijimasis šokoladu studijų metu. Nutapiau ir daugiau panašių darbų, tačiau kai kurių iš jų neišsaugojau, nes nutrūkus draugystei nenorėjau į tuos darbus žiūrėti. Dabar žvelgdama atgal matau, kad Dievas man davė naujų draugų.