(seminaro moterims „Džiaugsmo paieškos“ apžvalga)
Lapkričio 7–8 d. Vilniaus evangelinėje bažnyčioje vyko seminaras moterims, kurį vedė misionierė iš JAV Terė McCarthy. Terė ir jos vyras dr. Darylas McCarthy, krikščionių akademikų organizacijos „Lyderių priekalas“ (The Leadership Anvil) vadovas, jau daugiau nei penkiolika metų yra geri Lietuvos evangelikų draugai. O ir šis renginys moterims jau antrasis – pirmasis seminaras apie bendrystę Vilniaus evangelinėje bažnyčioje vyko prieš metus, po jo susibūrė moterų Biblijos studijų grupelė, kuri reguliariai renkasi iki šiol.
Šiųmečio seminaro tema – džiaugsmas. Taigi ir pirmasis klausimas, nuo kurio prasidėjo penktadienio susirinkimas buvo „Kas mums teikia džiaugsmą?“. Gyvename neramiais laikais, kai priežasčių baimintis ir nerimauti, rodos, yra kur kas daugiau, nei džiūgauti, o liūdesys daugeliui tampa nuolatiniu gyvenimo palydovu. Kartais džiaugsmą gali ilgam atimti banali kasdienybė – nesutarimai su artimaisiais, gendantis automobilis ar netgi namų palėpėje apsigyvenęs graužikas, su kuriuo Terės šeimai teko gerokai pakovoti... Tad ar įmanoma džiaugtis sunkiomis, nemaloniomis aplinkybėmis? O ištikus nelaimėms, netektims? Taip, taip, taip! Tai liudija ir Šventasis Raštas, ir Bažnyčios istorija.
Evangelijos pagal Joną 15 skyriaus 11 eilutėje Jėzus sakė: Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse liktų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų. Šie Viešpaties žodžiai patvirtina, kad dieviškasis džiaugsmas nepriklauso nuo aplinkybių ar nuo žmonių. Apaštalas Jokūbas savo laiške rašė: [...] laikykite didžiausiu džiaugsmu, kai patenkate į visokius išbandymus (Jok 1, 2), ir ankstyvoji bažnyčia sugebėjo taip elgtis – neprarasti džiaugsmo persekiojimų, maro metais. Priešingai, tikintieji tarnavo sergantiems ir mirštantiems, tuo skelbdami pasauliui Kristų. Šiandien tikintiesiems taip pat reikia tokio antgamtinio džiaugsmo, kuris liudytų pasauliui, kad bažnyčia nėra tik žmogiška organizacija.
Antrojo seminaro susirinkimo tema – džiaugsmo kalba. Žmonės yra vieninteliai Dievo kūriniai žemėje, gavę šią neįkainojamą dovaną – kalbą. Kalba įprasmina regimąjį ir neregimąjį pasaulį, formuoja mūsų santykius su kitais žmonėmis, padeda pažinti Dievą ir suvokti amžinybę. Tai liudija žymios XX a. moters Helenos Keller istorija – nuo kūdikystės aklai ir kurčiai mergaitei pasaulis atsivėrė per ženklus, kuriuos mokytoja pirštu piešė jai ant delno. Ir šis nuostabus būdas leido jai nugyventi prasmingą gyvenimą: baigti universitetą, išmokti šešias kalbas, parašyti ne vieną knygą, aplankyti daugybę šalių ir netgi pažinti Dievą...
Per kalbą Dievas šiandien apsireiškia žmonėms. Šventasis Raštas – tai Dievo žodis. Naujajame Testamente Jėzus taip pat vadinamas Žodžiu (Jn 1, 1) ir mes tikime, kad Jis yra gyvasis žodis. Mūsų žodžiai taip pat turi dvasinę jėgą – Patarlių knyga įspėja, kad mirtis ir gyvenimas yra liežuvio galioje (Pat 18, 21). Tai nereiškia, kad tik žodžiais paprašius galima gauti norimų dalykų, tačiau ištarti žodžiai veikia tiek mus pačius, tiek kitus žmones. Iš apkartusios sielos išėjęs piktas žodis gali sužeisti skaudžiau nei ginklas ir, deja, išsprūdusio iš burnos jo nesugrąžinsi atgal. Kita vertus, žodžiais galima šlovinti, stiprinti, gydyti... Taigi Terė ragino klausytojas kalbėti Dievo žodį savo gyvenime, melstis už savo artimuosius, bendruomenę, skelbti Viešpaties džiaugsmą tautai ir pasauliui, kalbėti dalykus, kurių galbūt dar neregime, bet kuriais tikime per Kristų.
Paskutinio seminaro susirinkimo tema – kliūtys patirti džiaugsmą. Kartais atrodo, kad džiaugtis neleidžia objektyvios priežastys: nesutarimai šeimoje, sveikatos bėdos arba pasaulį pamilęs artimas žmogus. Liūdesys, vidinis skausmas yra labai natūralūs palydovai tokiose situacijose, tačiau mes, Viešpaties dukros, visada galime guostis viltimi, jog žemiškosios bėdos yra nepalyginamai menkesnės už tai, ką Dievas jau yra dovanojęs dabar ir amžinybėje.
Kita vertus, kliūtimis džiaugsmui gali tapti net geri dalykai. Naujosios technologijos yra viena didžiausių dovanų žmonijai ir tuo pačiu metu vienas blogiausių žmonėms nutikusių dalykų. Kas galėjo pagalvoti, kad technologijos taps ne tik vartais į beribį informacijos pasaulį, bet ir tikra priklausomybe. Kai negali sustoti naršyti, kai nepakankamas „patiktukų“ skaičius ilgam sugadina nuotaiką ir kai galiausiai savo vertę imi matuoti pagal populiarumą socialiniuose tinkluose... O kur dar elektroninės parduotuvės, nuolat viliojančios, gundančios, bombarduojančios pasiūlymais pirkti dalykus, kurie taip greitai nuvilia? Ar netgi Biblijos programėlė telefone, iš kurios vienu spustelėjimu gali nuklysti į feisbuko lankas... Dar viena didžiulė kliūtis džiaugsmui – nuodėmė. Net jei gali atrodyti, kad ji trumpam pradžiugins ar suteiks palengvėjimą, sąmoningas sprendimas peržengti Dievo valią, Jo įsakymus galiausiai visada atneša skausmą.
Visgi pasitikėjimas Dievu ir troškimas vykdyti Jo valią padeda įveikti visas džiaugsmo kliūtis. Todėl už viską dėkokime Dievui, nes tai yra Jo valia. Tikėkime ir pasitikėkime Juo, nes tai Jo valia. Puoselėkime džiaugsmą – Šventosios Dvasios vaisių – per maldą, liudijimą, dėkojimą, šlovinimą, – nes tai Jo valia. Ir nepamirškime apaštalo Pauliaus žodžių: Džiaukitės Viešpatyje visuomet! Ir vėl kartoju: džiaukitės! (Fil 4, 4).
Drauge su Vilniaus evangelinės bažnyčios ir kitų bendruomenių moterimis dėkojame Terei McCarthy už patarnavimą, įkvepiantį žodį ir meilę Kristuje!
Monikos Miščiukaitės nuotraukos.