Evangelistas Lukas, rašydamas apie Jėzaus Kristaus įsikūnijimą, pristato dvi moteris – Jono Krikštytojo motiną Elzbietą ir Jėzaus motiną Mariją. Jos buvo giminaitės. Viena gyveno Judėjos kalnyno mieste, kita – Galilėjos mieste Nazarete.
Elzbieta – kunigo Zacharijo žmona. Ji ir jos vyras – dievoti žmonės. Juodu sulaukė senyvo amžiaus, bet neturėjo vaikų, nes Elzbieta buvo nevaisinga.
Ir štai, iš Dievo malonės Elzbieta savo senatvėje pastojo. Ji laukėsi, bet penkis mėnesius slėpė tai nuo aplinkinių, sakydama: „Viešpats dabar teikėsi pašalinti mano pažeminimą žmonių akyse.“ Galime tik miglotai nujausti, kiek vidinio skausmo patyrė ta moteris. Nevaisingumas tuometiniame Izraelyje buvo laikomas Dievui nepatinkančio gyvenimo pasekme.
Tuo metu į Nazareto miestą pas mergelę vardu Marija Kūrėjas pasiuntė savo angelą, kuris jai pranešė neįsivaizduojamą žinią: „Tu radai malonę pas Dievą. Tu pradėsi iš Šventosios Dvasios ir pagimdysi Sūnų – nuo senovės laikų pranašautą Izraelio Karalių.“
Nežinia, kaip Marija būtų priėmusi Dievo pasiuntinio žinią, jeigu jis nebūtų pasakęs: Tavo giminaitė Elzbieta, kuri buvo laikoma nevaisinga, pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas jai, nes Dievui nėra negalimų dalykų (Evangelijos pagal Luką 1 skyriaus 36–37 eilutės).
Tikėtina, jog visa giminė kalbėjo apie Zachariją ir Elzbietą. Vieni turbūt kalbėjo su atjauta ir skausmu, kiti su teisuolišku niekinimu. Galime suprasti, kad Marija žinojo apgailėtiną savo giminaitės padėtį. Žinia apie Elzbietai suteiktą Dievo malonę sustiprino Marijos tikėjimą prieš tai jai sakytais angelo žodžiais, ir ji angelui atsakė: Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūnie man pagal tavo žodį (ten pat, 38 eilutė). Tokiam žingsniui reikėjo ypatingos drąsos, nes kas patikės angelo aplankymu ir didingu Dievo stebuklu?
Vienai moteriai suteikta malonė sustiprino kitos tikėjimą, ir mūsų Gelbėtojas atėjo į šį pasaulį.
Apie tai, kad ji laukiasi iš Šventosios Dvasios, Marija galėjo kalbėtis tik su Elzbieta. Todėl po angelo žinios ji skubiai išvyko pas savo giminaitę, apie kurios džiaugsmą sužinojo ne iš gandų, bet iš Dievo pasiuntinio.
Tų dviejų moterų susitikimas dabar žinomas visame pasaulyje. Daugelis krikščionių atsimena tuomet Elzbietos Marijai pasakytus žodžius: Laiminga patikėjusi, nes išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta (ten pat, 45 eilutė).