Kadangi vaikų kraujas ir kūnas bendri, tai ir Jis lygiomis juos prisiėmė, kad mirtimi sunaikintų tą, kuris turėjo mirties jėgą, tai yra velnią, ir išvaduotų tuos, kurie, bijodami mirties, visam gyvenimui buvo patekę į vergiją (Hebrajams 2, 14–15).
Kadangi vaikų kraujas ir kūnas bendri...
Tai mes. Kūnas ir kraujas. Žmonės. Riboti. Mirtingi. Silpni. Tokia yra mūsų prigimtis. Ir „vaikai“ yra tinkamas žodis mums apibūdinti. O, kokie mes esame bejėgiai! Ypač kai iškyla tikrasis – mirties – klausimas. Prezidentai ir benamiai – visi yra kūnas ir kraujas. Visi sensta ir miršta.
... tai ir Jis lygiomis juos prisiėmė...
Tai Kristus. Amžinasis Dievo Sūnus. Begalinis. Visagalis. Kūrėjas. Visa ko Paveldėtojas. Pasaulį palaikantis savo galios žodžiu. Jis pažvelgė į mus su meile ir, nenustodamas būti Dievu, prisiėmė mūsų žmogiškąją prigimtį. Dievas-žmogus. Dievas, bet be neprieinamos šlovės. Žmogus, bet be nuodėmės. Ribotas. Mirtingas. Silpnas. Kodėl?
... kad mirtimi...
Jis tapo žmogumi, nes buvo reikalinga žmogaus, kuris buvo daugiau nei žmogus, mirtis. Įsikūnydamas Dievas pasmerkė save mirties bausmei. Kristus ją prisiėmė. Būtent dėl to Jis ir atėjo: ne tam, kad Jam tarnautų, bet kad pats patarnautų ir atiduotų savo gyvybę kaip išpirką už daugelį.
... kad mirtimi sunaikintų tą, kuris turėjo mirties jėgą, tai yra velnią...
Nenuostabu, kad šėtonas bandė nukreipti Jėzų nuo kryžiaus! Kryžius reiškė šėtono sunaikinimą. Kaip Kristus tai padarė? „Mirties jėga“ – tai gebėjimas mirtį padaryti bauginančią. „Mirties jėga“ yra galia, kuri laiko žmones vergijoje per mirties baimę. Tai jėga, kuri laiko žmones nuodėmėje, kad mirtis jiems taptų baisi. Bet Kristus atėmė iš šėtono šią galią. Jis jį nuginklavo. Jis suteikė mums teisumo šarvus, kurie apsaugo nuo velnio pasmerkimo. Savo mirtimi Jis nuplovė visas mūsų nuodėmes. O žmogus be nuodėmės atima šėtono galią – kosminis jo išdavystės planas žlugo. Mes galime ištverti jo įniršį, nes jo likimas jau aiškus. Kryžius jį nugalėjo, ir netrukus jis išleis paskutinį atodūsį.
... ir išvaduotų tuos, kurie, bijodami mirties, visam gyvenimui buvo patekę į vergiją.
Kalėdos atneša laisvę. Laisvę nuo mirties baimės. Gimdamas Betliejuje Jėzus prisiėmė mūsų prigimtį, kad mirtų už mus Jeruzalėje, ir mes galėtume būti bebaimiai. Taip, bebaimiai. Nes jei didžiausia grėsmė mano džiaugsmui yra panaikinta, kodėl turėčiau jaudintis dėl mažų dalykų? Kaip galite sakyti: „Na, aš nebijau mirti, bet bijau prarasti darbą“? Ne. Ne. Pagalvokite! Jei nebijome mirties (aš sakau, mirties! – be pulso ir šaltos!), mes esame laisvi, tikrai laisvi. Laisvi prisiimti bet kokią riziką dėl Kristaus ir meilės. Mes daugiau nebevergausime nerimui. Jei Sūnus jus išlaisvino, jūs tikrai būsite laisvi!
Iš www.desiringgod.org vertė Žaneta Martingale