Šventasis Raštas yra taip užrašytas, kad mes jį atidžiai skaitytume ir dėmesingai apmąstytume. Tą patį įvykį Biblijos knygų autoriai parodo iš skirtingų pusių.
Pasižiūrėkime, ką apie Jono Krikštytojo tarnystę galime sužinoti keturiose Evangelijose. Visų evangelijų autoriai vienaip ar kitaip paliudija, kad Jono Krikštytojo tarnystė buvo iš anksto paskelbta Senojo Testamento pranašų, o evangelistas Lukas tą vaizdą praplečia papasakodamas, kaip apie Jono gimimą jo tėvui Zacharijui paskelbė Dievo siųstas angelas, ir ką Zacharijas pranašavo jam gimus.
Evangelistai Matas ir Morkus pasako, kaip Jonas buvo apsirengęs ir kuo maitinosi, tuo pačiu parodydami, kad jis nepriklausė nuo Izraelio valdančiųjų palaikymo: O jis buvo tas, apie kurį pranašas Izaijas yra pasakęs: „Dykumoje šaukiančiojo balsas: „Paruoškite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite Jam takus!“ Pats Jonas vilkėjo kupranugario vilnų apdaru, o strėnas buvo susijuosęs odiniu diržu. Jis maitinosi skėriais ir lauko medumi (Evangelijos pagal Matą 3 skyriaus 3–4 eilutės). Lukas tiksliai nurodo istorinį Jono tarnavimo laiką: Penkioliktais ciesoriaus Tiberijaus viešpatavimo metais, Poncijui Pilotui valdant Judėją, Erodui esant Galilėjos tetrarchu, jo broliui Pilypui – Iturėjos bei Trachonitidės krašto tetrarchu, Lisanijui – Abilenės tetrarchu, prie vyriausiųjų kunigų Ano ir Kajafo, atėjo Viešpaties žodis Zacharijo sūnui Jonui dykumoje (Evangelijos pagal Luką 3 skyriaus 1–2 eilutės).
Glausčiausiai Jono skelbiamą žinią užrašė evangelistas Morkus: Po manęs ateina galingesnis už mane – aš nevertas nusilenkęs atrišti Jo sandalų dirželio. Aš jus krikštijau vandeniu, o Jis krikštys jus Šventąja Dvasia (Evangelijos pagal Morkų 1 skyriaus 7–8 eilutės).
Evangelistas Jonas keliais sakiniais apibendrino visą Krikštytojo tarnystę: Buvo Dievo siųstas žmogus vardu Jonas. Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą ir kad visi per jį įtikėtų. Jis nebuvo šviesa, bet atėjo liudyti apie šviesą (Evangelijos pagal Joną 1 skyriaus 6–8 eilutės). Šioje evangelijoje mes pamatome ypatingą Krikštytojo tarnystės didybę – jam buvo apreikšta, kad Jėzus iš Nazareto yra Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę. Pats Krikštytojas pasakė, iš kur jis žinojo apie tai, kad Jėzus krikštys Šventąja Dvasia: Aš Jo nepažinojau, bet Tas, kuris mane siuntė krikštyti vandeniu, man pasakė: „Ant ko pamatysi nusileidžiančią ir pasiliekančią Dvasią, bus Tas, kuris krikštys Šventąja Dvasia“ (ten pat, 33 eilutė).