„[...] aš visados gyvensiu VIEŠPATIES Namuose.“ (Psalmynas 23, 6)
Žinau, kad kai kuriems iš mūsų Dievo meilė neatrodo labai tikroviška. Taip gali būti dėl to, kad savo namais jie laiko šią žemę, gyvenimas joje jiems yra viskas. Kai taip nutinka, neretai leidžiamės apimami rūpesčių ir nerimastavimo. Tačiau tikro džiaugsmo žemiškasis gyvenimas suteikia tik tuomet, kai apmąstome ir pradedame suprasti, kas mūsų laukia dangiškuose namuose. Kai supranti, kur tavo tikrieji namai, tampa labai aišku, kad mirtis – ne pabaiga, o tik perėjimas. Juk po mirties tikintysis akimirksniu atsiduria Dievo akivaizdoje. Greičiausiai nespėsi nė susivokti, kad mirei.
Žmogus neturi galiojimo laiko, kuris gali pasibaigti. Jis tiesiog pereina iš šio gyvenimo į kitą, į Viešpaties namus, kuriuose pasiliks per amžius. Daugumos mūsų neištiks staigi mirtis nuo širdies smūgio, insulto ar avarijos. Dauguma mirimą patirsime kaip lėtą, laipsnišką procesą. Mūsų kūnas laikui bėgant sens ir dėvėsis it rūbas. Jausime, kai priartės paskutinioji valanda ir lauksime, kada Viešpats leis pereiti iš vieno gyvenimo į kitą. Šios ašarų pakalnės vargai netgi sustiprins mūsų norą iškeliauti, dangus atrodys itin patrauklus. Galbūt šmėstelės mintis: „Norėčiau, kad Dievas pasiimtų mane greičiau. Noriu namo.“ Ką gali žinoti, galbūt Dievas netgi duos akies krašteliu pamatyti mūsų laukiančią šlovę ir plačiai rankas atvėrusį Gelbėtoją. Pamatęs Jo glėbį, norėsi kuo greičiau ištrūkti ir atsidurti anapus. Tada galėsi kalbėti kaip Dovydas, kuris sakė: „O aš, būdamas doras, matysiu tavo veidą ir pabudęs būsiu laimingas dėl tavo Artumo“ (Psalmynas 17, 15). Dangiški namai namučiai laukia!
Kai Dovydas kalbėjo apie gyvenimą „Viešpaties Namuose“, jis kalbėjo ne tik apie ateitį, bet ir apie dabartinę tikrovę - gyventi Dievo artumoje jau čia ir dabar, leisti Jam formuoti mūsų širdį ir prioritetus. Kelionė namo prasideda ne mirties akimirką, o kiekvieną dieną, kai renkamės gyventi kaip tie, kurie žino, kokia yra jų tikroji tapatybė ir paskirtis.
DIENOS MALDA
Viešpatie, ačiū, kad paruošei man vietą Tavo namuose ir kvieti gyventi su tavimi amžinai. Padėk šiandien pažvelgti į savo rūpesčius ir džiaugsmus „dangaus piliečio“ akimis - gyventi dosniai, mylėti drąsiai ir pasitikėti Tavimi visiškai, žinant, kad keliauju namo pas Tave. Tepadeda Tavo Dvasia primindama man, kur mano tikroji tapatybė ir kur mano tikrasis lobis. Amen.
/Bob&Debby Gass/
Žurnalas „Gyvieji šaltiniai“