Tas vakaras, kai Jėzus su savo mokiniais valgė Paschos vakarienę, yra ypatingai reikšmingas visiems krikščionims. Tos vakarienės metu Kristus įsteigė Naująją Sandorą. Tačiau ir visa kita, kas vyko prie šventinio stalo, buvo labai reikšminga. Trijų evangelijų autoriai Matas, Morkus ir Lukas liudija, kaip Jėzus padėkojęs davė mokiniams duoną, sakydamas, jog tai yra Jo kūnas, ir taurę – tai yra Jo kraujas, Naujosios Sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį.
Evangelijoje pagal Joną skaitome platesnį pasakojimą apie tą Paschos vakarienę. Pabandykime įsivaizduoti būrelį jaunų vyrų, pusiau gulom susėdusių prie žemo stalo. Tai paprasti Artimųjų Rytų žmonės. Atrodytų, nieko ypatingo. Visoje Jeruzalėje izraelitai valgė Paschos vakarienę. Tačiau tame kambaryje skambėjo didingi Kūrėjo pažadai. Įsikūnijęs Dievas Sūnus skelbė neįsivaizduojamą ateitį. Jo mokiniai tuo metu klausė, bet dar nesuprato, ką jiems kalbėjo jų Mokytojas: Mano Tėvo namuose daug buveinių. Jeigu taip nebūtų, būčiau jums pasakęs. Einu jums vietos paruošti. Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir Aš. Kur Aš einu, jūs žinote, ir kelią jūs žinote (Evangelijos pagal Joną 14 skyriaus 2–4 eilutės).
Vienas iš mokinių paprieštaravo Jėzui: <...> mes nežinome, kur Tu eini, tai kaip žinosime kelią? (ten pat, 5 eilutė). Atrodytų, lyg jie būtų negirdėję ką tik Jėzaus pasakytų žodžių, kad Tėvo namuose daug buveinių ir kad Viešpats eina jiems vietos paruošti. Jėzus kantriai paaiškino tai, ką jau daug kartų buvo įvairiais žodžiais kalbėjęs – Jis yra kelias, tiesa ir gyvenimas, niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per Jį. Kalbėdamas toliau Viešpats vėl nustebino savo mokinius, sakydamas, kad jau tuo metu jie pažinojo Tėvą ir buvo Jį matę.
Toliau skaitydami Jono liudijimą sužinome, jog net artimiausi Jėzaus mokiniai nesuprato, kad matydami savo Mokytoją jie mato dangiškąjį Tėvą – savo Kūrėją.
Nejaugi tu netiki, kad Aš esu Tėve ir Tėvas manyje? Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu, bet Tėvas, esantis manyje, – Jis daro darbus. Tikėkite manimi, kad Aš esu Tėve ir Tėvas manyje, arba tikėkite mane dėl pačių darbų! (ten pat, 10–11 eilutės).