Vieno dalyko prašau, Viešpatie, ir to vieno trokštu...(Ps 27, 4)
Mielas psalmininke, Dievo žmogau... Ko gi tu geidauji, prašydamas vieno vienintelio dalyko? Kas yra tas „vienas dalykas“, tas tik vieno troškimas, kurį tu išgryninai, išskyrei iš visų kitų?..
Vieno dalyko prašau, Viešpatie, ir to vieno trokštu...
Kaip tu gali prašyti vieno vienintelio dalyko pas Viešpatį? Juk Viešpats yra be galo turtingas kiekvienam, kuris šaukiasi Jo vardo... Kodėl tau svarbus - toks be galo svarbus - tik vienas, vienintelis dalykas?
Vieno dalyko prašau, Viešpatie, ir to vieno trokštu...
Ar tai ne egoistiška, prašyti tik vieno? Ar tu nepagalvoji apie viso pasaulio žmones, pagaliau bent jau apie savo artimuosius, gal ir dėl jų reikia kažko paprašyti, kodėl tas vienas dalykas tau pačiam atrodo toks be galo svarbus, tiek svarbus, kad tu daugiau nieko kito neprašai, nors, spėju, nujauti, kad Jis duotų...
Vieno dalyko prašau, Viešpatie, ir to vieno trokštu...
O man atrodo, pats Viešpats leidęs tiek daug Jo prašyti... Jėzus sakė, ko tik paprašysite Tėvą mano vardu, bus jums duota... Kodėl tu toks užsispyręs, tikriau, „įsispyręs“, „užsiciklinęs“ tik dėl vieno dalyko?
Vieno dalyko prašau, Viešpatie, ir to vieno trokštu...
Galbūt tu pranokai Saliamoną savo prašymu? Viešpats leido jam paprašyti ko tik jis norėtų, ir jis paprašė išminties... Dievui tai patiko. Ar ir tavo prašymas toks... na, TOKS?..
Vieno dalyko prašau, Viešpatie, ir to vieno trokštu...
Šiemet man linkėjo sėkmės. Nes, sakė, „Titanike“ visi buvo ir sveiki, ir turtingi... Gal tu taip pat paprašei panašiai?
Vieno dalyko prašau, Viešpatie, ir to vieno trokštu...
O gal esi iki skausmo vienišas ir prašai mylimo žmogaus? To vienintelio, kuris padėtų tau gyventi su Juo, Jame, per Jį?.. O gal prašai, kad pasiektum amžinuosius namus, kad būtum drąsus eiti tuo siauru keliu, kurį nedaugelis randa, nes pražūti būtų išties didžiausia nelaimė, kokia tik gali ištikti žmogų...
Vieno dalyko prašau, Viešpatie, ir to vieno trokštu...
Nujaučiu... Spėju... Kad Dievui patiko tavo prašymas... Kažkodėl man atrodo, kad tu paprašei to, ką Jis norėtų suteikti kiekvienam iš mūsų... Kas suteiktų mūsų gyvenimui prasmę, kryptį...
Vieno dalyko prašau, Viešpatie, ir to vieno trokštu...
Matyt, šis troškimas pranoksta pačius geriausius troškimus, tiesiog troškimų „penketuką“ ar prizinį „trejetuką“, net jei jį surašytų visų laikų šventieji...
... gyventi Viešpaties namuose per visas savo gyvenimo dienas, stebėti Viešpaties grožį ir lankyti Jo šventyklą.
!!
Lenkiu galvą ir širdį, prisipažįstu - tavo prašymas pranoko mano lūkesčius, net gi sugėdino... Suprantu, koks tu artimas Jam, lyg Jonas prie Viešpaties krūtinės. O many tiek daug troškimų, daugelis jų skraido lyg musės palei nosį, ir po teisybei trukdo gyventi. Trukdo nurimti Jo akivaizdoje, trukdo tiesiog pasilikti Jo akivaizdoje... Tos „musės“ dažnai mums atrodo tokios svarbios, lyg be jų būtų toks tuščias ir nykus mūsų gyvenimas... Vienam palei nosį skraido naujas automobilis, kitam šiaip pagerinta buitis, trečiam „vieta po saule“ - gal prarasta ar dar neatrasta - ar dar kažkas... Tos musės kartais rodos neišvengiamos - na ar ne musė artėjantys egzaminai? O gal pašlijusi sveikata? O gal sumažintas atlyginimas? O ar ne širšė koks nors nesusipratimas, taip giliai tave įskaudinęs?..
Dabar suprantu, kad tik vienas vienintelis troškimas gali išvaikyti visas tas muses, širšes ir kitus nepageidaujamus gyvius, net įkyriai lendančius, gali apvalyti mano širdį ir gyvenimą nuo begalės nereikalingų rūpesčių ir troškimų... Prisipažįstu, daugelis jų mane tiesiog dusina, skandina, net gi skaudina...
O tu prašai to, kas prieinama kiekvienam iš mūsų, to, kas be galo tyra, šventa, kilnu...
...gyventi Viešpaties namuose per visas savo gyvenimo dienas, stebėti Viešpaties grožį ir lankyti Jo šventyklą.
Viešpatie, Tu suteikei mano gyvenimui šviesą, atvedei į išsiilgtą vietą, tarsi šalį, kurią taip seniai norėjau pamatyti... Tu leidai suprasti, kad įmanoma stabtelti net ir tuomet, kai sieloje be galo skauda ir liūdna, kai viltis vos matoma, įmanoma pamatyti ir stebėti Viešpaties grožį... Paties Viešpaties. Kaip tai jaudina, net gi glumina, regis, noris bėgti atatupsta, nejau tai prieinama ir man... Ačiū, Viešpatie, kad nieko nėra svarbiau, geriau ir palaiminčiau, nei būti tuo, kuris gyvena Tavo namuose, s t e b i Tavo grožį ir lanko Tavo šventyklą... Trokštu būti Tavo namuose, garbinti Tave.
Vieno dalyko prašau, Viešpatie, ir to vieno trokštu...
Ps 27, 4
Aurelija Umbrasienė