Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums. Mato 6, 14
Kartėlis yra jūsų pačių pastatytas kalėjimas.
Kameros šonai slidūs nuo apmaudo. Kojos klimpsta purvinoje pykčio asloje. Oras troškus nuo išdavystės tvaiko, graužiančio akis. Siaurą angą lubose, vedančią į lauką, užstoja savigailos debesis.
Užeikite ir pažiūrėkite į kalinius. Grandinėmis prie sienos prikaustytos aukos. Tai išdavystės, prievartos aukos.
Gilus ir tamsus požeminis kalėjimas kviečia jus užeiti. Juk žinote, kad galite. Esate patyręs pakankamai nuoskaudų. Galite nuspręsti, kaip ir daugelis, prikaustyti save prie patirtų nuoskaudų. Arba, kaip kai kurie, numesti savo nuoskaudas šalin, kol jos dar nespėjo virsti neapykanta.
Kaip Dievas elgiasi su apkartusia širdimi?Jis jums primena, jog tai, ką turite, svarbiau už tai, ko neturite. Jūs tebeturite santykius su Dievu. Šito niekas negali iš jūsų atimti.
Max Lucado „Malonė šia akimirkai“