„Ir tuoj pat, dar jam kalbant, pragydo gaidys.“ (Luko 22, 60)
Biblijoje skaitome: „Ir tuoj pat, dar jam kalbant, pragydo gaidys. Tuomet Viešpats atsigręžė ir pažvelgė į Petrą. Petras atsiminė jam pasakytą Viešpaties žodį: „Dar gaidžiui nepragydus, šiandien tu tris kartus manęs išsiginsi.“ Jis išėjo laukan ir karčiai pravirko“ (Luko 22, 60-62).
Prieš patikėdamas reikšmingą užduotį, Dievas leis šėtonui tave išmėginti. Kodėl? Taip aikštėn iškils tavo silpnybės ir paaiškės, kuriose srityse reikia pastiprinimo. Dievas leis susikirsti mažuose dalykuose, kad nereikėtų susikirsti dideliuose, kai pakenktum ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
Vienas nuostabiausių dalykų krikščionio gyvenime yra tai, kad Dievas gali paimti kad ir visiškus griuvėsius ir iš jų pastatyti kai ką nuostabaus. Štai Petras prisižadėjo kol gyvas neišduoti Jėzaus, bet gaidžiui pragydus paaiškėjo, kad Viešpaties išsižadėti suspėjo net ne vieną, o tris kartus. Pakartotina klaida! Pažįstamas reikalas? Galbūt sau ar kitiems žadėjai neprarasti kantrybės ir susivaldyti, bet nepavyko. Kakariekū! Galbūt prisižadėjai atsispirti pagundai, bet nepavyko. Kakariekū!
Kada gieda gaidžiai? Ogi ankstų rytą. Gera žinia! Tai reiškia, kad gaidys praneša apie visiškai naujos dienos pradžią arba, kaip kartais mėgstame sakyti, švarų lapą. Po juodžiausios Petro nakties patekėjo saulė, išaušo rytas. Rytas išauš ir tau. Dievo malonės dėka bet kurią mielą dieną tu gali viską pradėti iš naujo, jei tik taip nuspręsi. Šiandien pat gali atgailauti už savo nuodėmę, paskui eiti ir nuveikti dėl Viešpaties didžių dalykų. Žinome, kad vėliau Petras pas Kristų atvedė didžiules minias ir vadovavo bažnyčiai. Kad ir kaip žemai būtum puolęs, jei atgailausi, Dievas atleis tau, pakels tave ir nukreips tavo žingsnius teigiama linkme.
Gaidžio giedojimas – tai ne pabaigos ženklas, o pradžios. Dievas niekada nenustoja tikėti tavimi, net kai tu pats savimi nebetiki. Kiekvienas rytas yra Jo būdas pasakyti: „Eime iš naujo – kartu.“
DIENOS MALDA
Tėve, ačiū, kad Tavo meilė didesnė už mano didžiausią suklupimą. Atleisk man už tai, kai vėl ir vėl kartojau tas pačias klaidas – žinai jas visas, ir vis tiek manęs nepaleidai. Dėkoju, kad pakeli mane. Šiandien priimu Tavo „švarų lapą“ – padėk man drąsiai žengti pirmyn ir gyventi taip, kaip Tu man esi suplanavęs. Amen.
/Bob&Debby Gass/
Žurnalas „Gyvieji šaltiniai“