Kai skaitydami Naująjį Testamentą atsiverčiame apaštalo Pauliaus laišką Galatijos tikintiesiems, pirmasis laiško sakinys gali sukelti įvairiausių minčių.
Paulius, apaštalas ne iš žmonių ir ne per žmogų, bet per Jėzų Kristų ir Jį prikėlusį iš numirusių Dievą Tėvą (Apaštalo Pauliaus Laiško galatams 1 skyriaus 1 eilutė). Įmanoma pagalvoti, kad Paulius siekia iškelti save ir pasirodyti esąs ypatingas. Tačiau dėmesingai skaitydami šį apaštalo laišką pastebėsime, kad jis siekia apsaugoti tikėjimo brolius nuo pražūtingo paklydimo. Rašymo motyvas – dieviškas rūpestis neseniai įtikėjusiais krikščionimis, kuriems iškilo reali grėsmė atsiskirti nuo Kristaus bei prarasti Dievo malonę.
Galatijos tikintieji patikėjo pamokslininkais, skelbiančiais klaidinančią žinią, kad norėdami būti tikri Dievo tautos žmonės jie turi ne tik tikėti Kristumi, bet ir savo kūnuose turėti Senajame Testamente nurodytą priklausymo Dievui ženklą – apipjaustymą.
Šiandien mums gali pasirodyti, kad anuomet, apaštalo manymu, tokia reikšminga problema šių laikų krikščionims visiškai neaktuali, nes dabar tikintiesiems nekyla klausimas, ar norint būti tikru krikščionimi privaloma apsipjaustyti, bet problemos esmė niekur nedingo. Mes labai lengvai patikime, kad išoriniai konkrečios krikščioniškos tradicijos ženklai yra būtina tikinčiojo tapatybės dalis, ir nurodytų taisyklių laikymasis savo jėgomis padaro mus iš tiesų priimtinus Dievui. Tačiau Paulius šiuo klausimu rašė kitaip: tikrais krikščionimis mus daro Dievas, kai patikime žinia apie Kristaus mirtį už mūsų nuodėmes bei Jo prisikėlimą iš mirusiųjų ir atsiveriame Jam. Jokie išoriniai ženklai ir jokių taisyklių laikymasis nedaro mūsų labiau priimtinų Kūrėjui. Tokią žinią apaštalas gavo iš paties Kristaus ir, įkvėptas Dievo Dvasios, visa savo esybe troško, kad niekas jos neiškreiptų.
Kalbėdamas apie Evangeliją iškreipiančius pamokslininkus, Paulius aiškino galatams, kuo skyrėsi jo ir tų žmonių motyvai: Visi, kurie nori pasirodyti geri kūnu, verčia jus apsipjaustyti, kad tik jiems netektų kęsti persekiojimų dėl Kristaus kryžiaus. Bet net ir patys apipjaustyti nesilaiko įstatymo, o tenori jūsų apipjaustymo, kad galėtų pasigirti jūsų kūnu. Bet aš niekuo nesigirsiu, tik mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kryžiumi, kuriuo pasaulis man yra nukryžiuotas ir aš – pasauliui. Nes Kristuje Jėzuje nieko nereiškia nei apipjaustymas, nei neapipjaustymas, bet naujas kūrinys (ten pat, 6 skyriaus 12–15 eilutės).