Mudu su vyru esame jaunos bažnyčios Baltimorėje nariai. Neketinome tapti šios bažnyčios dalimi, bet, vos čia apsilankę, pakeitėme nuomonę ir priėmėme iššūkį. Mus svetingai priėmė jauni žmonės bei pastoriai, kurie sakė: „Mums reikia jūsų amžiaus žmonių! Labai norėtume, kad pasiliktumėte!“
Tą sekmadienį važiuodami namo supratome, kad Dievas pašaukė mus – du 60-mečius tikinčiuosius – tarnauti šioje bažnyčioje. Tad vienintelis mūsų atsakymas buvo užtikrintas „Taip!“
Bėgant metams, mudu su vyru matėme, kaip daugelis mūsų bendraamžių pavargsta ir praranda viltį. Nusivylę bažnyčia bei priešindamiesi pokyčiams kai kurie net praranda ryšį su pasauliu ir kultūra, jiems darosi sunku suprasti jaunesnę kartą. Per tuos mėnesius, kai ieškojome bažnyčios, į kurią galėtume įsilieti, matėme bendruomenių, kuriose vyresnės ir jaunesnės kartos buvo susiskaldžiusios, nė viena grupė neišreiškė poreikio bendrauti su kita ir nesistengė kurti bendrystės, peržengiančios draugų ratą. Norėjome tokios aplinkos išvengti.
Suprantame, kodėl gali kilti pagundymas pasiduoti ar pavargti, visgi nenorėjome praleisti progos pasinaudoti Psalmėje užrašytu raginimu: Tavo nuostabius darbus ir galybę karta teskelbia kartai (Ps 145, 4 ). Tad ne laikas atsiriboti.
Kiekviename gyvenimo etape krikščionys turi svarbų pašaukimą ir gali prisidėti prie vietinės bažnyčios veiklos. Apsvarstykime, kaip mūsų tapatybė, tikslas ir pašaukimas paruošia mus tarnystei, kad ir kokio amžiaus būtume.
Tapatybė
Susan Hunt savo knygoje „Maloningai senstant“ rašo: „Mums reikia tapatybės ir tikslo, pranokstančių viską, ir būtent tai Dievas suteikia mums per Evangeliją. Evangelija yra pakankamai didinga, gera ir galinga, kad kiekvieną gyvenimo akimirką paverstų reikšminga ir šlovinga.“
Kartais man kyla pagunda mąstyti, ką apie mane galvoja kiti, jaustis nesaugiai dėl savo amžiaus arba svarstyti, kad neturiu ką pasiūlyti… Bet Dievas ištikimas ir vis primena, kad mano tapatybė slypi Jame, ji nepriklauso nuo mano reputacijos, amžiaus ar gebėjimų. Apaštalas Paulius Laiške galatams mums primena: Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi esame viena Kristuje Jėzuje (Gal 3, 28). Taip pat Kristuje nėra nei jauno, nei seno!
Mūsų, tikinčiųjų, tapatybę apibrėžia mūsų santykis su Dievu per Jėzų Kristų. Turime kasdien prisiminti, kas mes esame Kristuje, leisti Dievo žodžio tiesoms įsiskverbti į mūsų širdis ir įkvėpti mus priimti savo pašaukimą – būti orientuotiems į Dievą ir kitus.
Tikslas
Ieškodami bažnyčios, mudu su vyru ieškojome vietos, kurioje galėtume tarnauti ir turėti gyvenimo tikslą. Gerai yra turėti gyvenimo tikslą, ypač senstant. Juk mes egzistuojame tam, kad pažintume Dievą ir skelbtume apie Jį, kad gyventume dėl Jo ir Jį šlovintume (Rom 15, 5–6; Fil 1, 21).
Mes tai darome skelbdami Evangeliją, ugdydami mokinius, mokydami Dievo žodžio (Mt 28, 19–20; Rom 10, 17), gyvendami šventą gyvenimą, aktyviai dalyvaudami bažnyčios veiklose (Hbr 10, 24–25), patys mokydamiesi bei augdami Kristuje bendruomenėje. Nors kiekvienas gyvenimo etapas skirtingas, neturėtume atsisakyti šio tikslo.
Pašaukimas
Vyresnio amžiaus tikintieji visą gyvenimą buvo Dievo ugdomi ir formuojami. Viešpats panaudojo kiekvieną patirtį, kad mes taptume panašūs į Jo Sūnaus atvaizdą, ir nori visa tai panaudoti, kad palaimintų bei padrąsintų gyvensiančius po mūsų.
Vėlesniais gyvenimo metais reikėtų sąmoningai taikyti apaštalo Pauliaus Laiško Titui eilutes (Tit 2, 3–5): vyresnės, brandžios krikščionės turėtų mokyti ir ugdyti jaunesnes moteris, o brandūs krikščionys vyrai turėtų rodyti dievoto gyvenimo pavyzdį ir mokyti jaunesnius vyrus.
Mes turime galimybę kartu su jaunesniais tikinčiaisiais skelbti Dievo ištikimybę ir Jo galingus darbus, pasakoti apie Viešpaties didybę, kad ir jaunesni būtų įkvėpti pasitikėti Jo ištikimybe. Priklausydami jaunai bendruomenei, suvokiame, kaip svarbu būti ištikimiems savo pašaukimui ir šiame gyvenimo etape.
Jau kelerius metus esame aktyvūs šios tikinčiųjų bendruomenės nariai. Supratome, kad gilinimasis į savo tapatybę, tikslą ir pašaukimą suteikia mums gyvybingumo. Mums didelė palaima būti tokios bendruomenės dalimi, ir esame dėkingi, kad galime patarnauti jaunesnės kartos žmonėms ir iš jų mokytis.
vertė Lina Tamonytė