Izraelio tauta tikėjosi, kad Mesijas ateis kaip Karalius, kurio valdžia bus aukštesnė už visų žemės karalių valdžią. Ir Jis atėjo. Tačiau izraelitai nesuprato Jo karalystės didybės ir jiems buvo sunku priimti tai, kad Jis gimė nelydimas žemiškų fanfarų ir tapo visų tarnu.
Tauta tikėjosi, kad Jis valdys geležine lazda, ir tokiu būdu jie pagaliau atkeršys visiems, kurie ilgus amžius buvo juos pavergę. Jie nesuprato, kad Jo kerštas visų pirma bus nukreiptas ne į Izraelio priešus, o į kiekvieno žmogaus priešus: nuodėmę, velnią ir jo darbus bei nuosavą religinį teisumą.
Mesijas Jėzus atėjo...toks, kokio daugelis nesitikėjo. Tik atgailaujančios širdys galėjo pakelti tai, kad Jis nuolat elgėsi netradiciškai, ir likti neįsižeidusios. Jėzaus atėjimo tikslas buvo apreikštas jau Jo pirmoje išsakytoje žinioje: Atgailaukite, nes prisiartino dangaus Karalystė (Mt 4, 16). Ši žinia tautą užklupo netikėtai ir atnešė sumaištį. Jėzus atsinešė savo pasaulį su savimi!
Daugiau nei ašaros
Atgailauti reiškia daug daugiau nei verkti dėl padarytos nuodėmės, ar net daugiau nei nusigręžti nuo tų nuodėmių ir sekti Dievu. Tiesą sakant, nusigręžimas nuo nuodėmės į Dievą yra labiau tikros atgailos rezultatas, nei tikrasis atgailos veiksmas. Atgaila reiškia, kad jūs pakeitėte savo mąstymo būdą. Ir tik pakeitę mastymą, mes galime atpažinti Jėzaus tarnystės tikslą - Karalystę. Tai ne tik dangaus mums suteiktas leidimas turėti laimingas mintis.
Paklusti šiam nurodymui gali tik tie, kurie atiduoda save Dievo malonei. Atnaujintas protas yra atsidavusios širdies rezultatas.
Pakeista kryptis
Atgaila dažnai apibrėžiama kaip apsigręžimas. Tai reiškia, kad gyvenime aš judėjau viena kryptimi, bet dabar pasukau į priešingą pusę. Šventasis Raštas paaiškina taip: Nusigręžti nuo negyvų darbų <...> į tikėjimą Dievu (Žyd 6, 1).Tikėjimas tuo pat metu ir įkvėpia atgailą, ir ją apvainikuoja.
Taip buvo ilgą laiką pamokslaujama bažnyčiose, ir ši žinia, be abejo, labai reikalinga. Paslėptos nuodėmės yra bažnyčios Achilo kulnas. Jos užteršia mūsų tyrumą, kuris didina drąsą ir augina tikėjimą. Visgi nors ši žinia ir kilni, jos nepakanka. Dievas nori, kad mes ne tik nuliptume nuo raudono langelio - Jis nori, kad žengtume ant juodo (vertėjos pastaba: tai užuomina į stalo žaidimą). Atgaila nėra užbaigta tol, kol mūsų akims ji neatveria Jo Karalystės.
Kristaus bendradarbiai
Atgailos tikslas yra keisti mūsų mąstymo būdą tol, kol Jo Karalystės tikrumas užpildys mūsų sąmonę. Priešas bando nukreipti mūsų jausmus tik į regimus dalykus, bet tam lengva priešintis, kai mūsų širdys suvokia Jo Karalystės tikrumą. Toks supratimas padeda mums būti Kristaus bendradarbiais (1 Kor 3, 9) ir susitelkti į mums pavestą užduotį - naikinti velnio darbus (1 Jn 3, 8).Jei Dievo Karalystė yra čia ir dabar, turime pripažinti, kad ji yra neregima. Bet tai, kad ji yra čia ir dabar, primena mums, kad Karalystė pasiekiama. Paulius sakė, kad tai kas nematoma yra amžina, o kas yra matoma - tik laikina (2 Kor 4, 8). Jėzus sakė Nikodemui, kad jis turi gimti iš naujo, jeigu nori matyti Dievo Karalystę (Jn 3, 3). Tai, kas nematoma, gali būti atpažinta ir išvysta tik per atgailą. Jėzus tarsi pasakė: „Jei jūs nepakeisite savo mąstymo ir suvokimo, pragyvensite visą savo gyvenimą galvodami, kad tai, ką matote kūno akimis, ir yra aukščiausioji tikrovė. Nekeisdami mąstymo, jūs niekuomet neišvysite to pasaulio, kuris yra tiesiai prieš jus. Tai Mano pasaulis, ir jis išpildo kiekvieną jūsų turėtą svajonę. Ir Aš paėmiau tą pasaulį su savimi ir dovanojau jums.“ Visa tai, ką Jis nuveikė tarnaudamas, Jis atliko veikdamas iš šios aukščiausios tikrovės.
Gyventi tuo, kas neregima
Dievo šlovė - nuslėpti dalyką, karaliaus garbė - ištirti dalyką (Pat 25, 2). Kai kurie dalykai atrandami tik desperatiškai jų ieškant. Tai labai vertingas Karalystės bruožas, kuris rodo tinkamą Karalystės piliečių nusistatymą (Apr 1, 5). Dievas, kuris paslėpė auksą uoloje, atsinešė savo Karalystę su savimi, bet paliko ją nematomą.
Paulius nagrinėja šį klausimą laiške Kolosiečiams, atskleisdamas, kad Dievas mūsų apstų gyvenimą paslėpė Kristuje (Kol 3, 3). Kur yra Kristus? Sėdi Dievo Tėvo dešinėje dangaus vietose (Ef 1, 20). Mūsų apstus gyvenimas yra paslėptas Dievo Karalystėje, ir tik tikėjimas gali iš ten jo pasisemti.
Karaliaus viešpatavimas
Pažvelkite į žodį Karalystė, kuris reiškia Karaliaus dominavimą, Jo valdžią ir viešpatavimą. Jėzus atėjo, kad pasiūlytų savo pasaulio privalumus visiems, kurie paklūsta Jo taisyklėms. Dievo viešpatavimo sritis - visokeriopo aprūpinimo vieta, kuri vadinama Karalyste. Jo viešpatavimo nauda buvo parodyta per Jo atleidimo, išlaisvinimo ir išgydymo darbus.
Krikščionio gyvenimo modelis - susitelkti šiam tikslui, ir tai išsakyta Viešpaties maldoje: Teateinie Tavo karalystė, tebūnie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje (Mt 6, 11). Jo valdžia įtvirtinama tuomet, kai čia žemėje kas nors įvyksta taip, kaip yra danguje.
Tobuliausias pamokslas
Mato 4 skyriuje Jėzus pirma paskelbia atgailos žinią. Žmonės iš visur plūdo pas Jį, gabendami sergančius ir neįgaliuosius. Jėzus išgydė juos visus.
Po šių stebuklų Jis pasakė garsiausią savo pamokslą - Kalno pamokslą. Svarbu prisiminti, kad žmonių grupė, kuriems Jėzus kalbėjo, ką tik matė Jėzų gydantį visas ligas ir išlaisvinantį iš bet kokios priespaudos. Ar įmanoma, kad Jėzus nedavė nurodymų, kaip jie turėtų naujai mąstyti, o tiesiog apibūdino ką tik jų patirtą širdies pasikeitimą?
Palaiminti vargšai dvasia, nes jų yra dangaus karalystė (Mt 5, 3). Kaip jūs apibūdintumėte žmones, kurie paliko savo miestus, kad leistųsi į kelionę pėsčiomis įveikdami didelius atstumus, atsisakydami visko tam, kad galėtų sekti paskui Jėzų toje apleistoje vietoje, kurioje Jis darė tai, ką jie manė esą neįmanoma. Jų širdžių alkis atvėrė iš Dievo širdies gimusią realybę, apie kurios buvimą jie net nežinojo. Ar tokią būseną galima įžvelgti tarp Kalno pamokslo palaiminimų? Manau, kad taip. Tokius žmones vadinu vargšais dvasia. Ir Jėzus atskleidė jiems pažadėtą Karalystės pasireiškimą su išgydymais ir išlaisvinimais. Jo stebuklai ir pamokslai buvo neatskiriami, nes tai buvo įprasta Jėzui - Jis mokė aiškindamas dalykus, kuriuos ką tik buvo padaręs.
Šiuo atveju Dievo Dvasios buvimas ant Jėzaus įkvėpė žmonių širdis trokšti Dievo. Tas troškulys pakeitė jų mąstymą ir požiūrį, nors ir nebuvo pasakyta, kad jie privalo keisti savo mąstymą. Jų Dievo troškimas, nors jie dar to nesuvokė, atvėrė jiems naują, neįprastą požiūrį. Jie pasikeitė, nors nesistengė pasikeisti. Kaip taip galėjo įvykti? Karalystė ateina Dievo Dvasioje. Jie Jį aptiko ir troško būti su Juo. Jiems net buvo nesvarbu, ar Jis daro stebuklus, ar tiesiog sako eilinį pamokslą - jie troško būti ten, kur buvo Jis. Troškulys žmonės pažemina ir padaro juos nuolankiais, bet tinkamu metu juos ir išaukština, leisdamas ragauti savo viešpatystės skonį (1 Pt 5, 6).
Kalno pamokslas yra Karalystei skirtas traktatas. Jame Jėzus atskleidžia nuostatas, kurios padeda Jo sekėjams pasiekti šį nematomą Dievo pasaulį. Šios nuostatos yra suformuotos mumyse, kaip dangaus piliečiuose, kad galėtume visiškai suvokti viską, kas Jo mums prieinama Jo Karalystėje. Palaiminimai yra iš tikrųjų tie „lęšiai“, per kuriuos galima žvelgti į Karalystę. Šios eilutės atskleidžia, kad atgaila - tai Kristaus minties priėmimas. Jis tai galėjo pasakyti ir taip: būtent toks yra atgailaujantis protas.
Atkreipkite dėmesį į džiaugsmingą Jo pasaulio piliečių būklę, nors jie dar nėra danguje! Palaimintas - tai reiškia laimingas!
Toliau pateikiu mano perfrazuotas Mato Evangelijos eilutes (5, 3-12):
1. Laimingi jūs, kurie esate vargšai dvasia, nes jūsų yra dangaus Karalystė!
2. Laimingi jūs, kurie liūdite, nes busite paguosti!
3. Laimingi jūs, romieji, nes paveldėsite žemę!
4. Laimingi jūs, kurie alkstate ir trokštate teisumo, nes busite pasotinti!
5. Laimingi jūs, gailestingieji, nes susilauksite gailestingumo!
6. Laimingi jūs, tyraširdžiai, nes regėsite Dievą!
7. Laimingi jūs, taikdariai, nes busite vadinami Dievo sūnumis!
8. Laimingi jūs, kurie persekiojami dėl teisumo, nes jūsų yra dangaus Karalystė!
9. Laimingi jūs, kai dėl manęs jus šmeižia ir persekioja bei meluodami visaip piktžodžiauja.
Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes didelis jūsų atlygis danguje. Juk lygiai taip persekiojo ir iki jūsų buvusius pranašus!
Panagrinėkite kiekvieną rezultatą, kurį žada naujas požiūris: gauti Karalystę, būti paguostiems, susilaukti gailestingumo, regėti Dievą ir t.t. Kodėl svarbu tai suvokti? Taip yra todėl, kad daugelis žiūri į Jėzaus pamokymus tiesiog kaip į kitą Įstatymo formą. Daugelis mano, jog Jis tiesiog atnešė naują taisyklių rinkinį. Malonė skiriasi nuo Įstatymo, nes malonė ateina prieš paklusnumą. Malonėje duotus Viešpaties įsakymus gali visiškai įvykdyti ... tie, kurie girdi širdimi (Jk 1, 21-25). Malonė įgalina atlikti tai, kas įsakyta.
Atpažinkite viešpatystę
Neregimas pasaulis daro įtaką regimam. Jei Dievo tauta nepasieks Dievo Karalystės, savo sugebėjimą daryti įtaką pademonstruos tamsos karalystė. Geroji naujiena yra tai, kad Jo [Viešpaties] Karalystė viešpatauja virš visko (Ps 103, 19).
Jėzus iliustravo šią tiesą Evangelijoje pagal Matą (12, 28) sakydamas: Bet jeigu Aš išvarau demonus Dievo Dvasia, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė. Yra du dalykai, kurios verta pastebėti. Pirma, Jėzus veikė tik per Dievo Dvasią, ir, antra, Dievo Karalystė nužengia ant žmogaus jį išlaisvindama. Dėl Jėzaus susidūrė tamsos ir šviesos pasauliai. Tamsa visuomet užleidžia kelią šviesai! Ir tuo pačiu būdu, kaip Dievo viešpatavimas per Jėzų išlaisvinamas konkrečiam žmogui, jis tampa laisvu.
Palikite apkaltinimo vietą
Toks pat šviesos ir tamsos susidūrimas įvyksta tuomet, kai ligonis išgydomas. Per praėjusius metus Valteris dusyk patyrė insultą, todėl dešinė jo kūno pusė tapo nejautri. Jis parodė man baisų nudegimą ant rankos, nors visiškai nejautė kaip nusidegino. Vienas iš žodžių, kuris apibūdina tikėjimą, - įsitikinimas (Žyd 11, 1) užsiliepsnojo mano širdyje. Nors Valteris vis dar man pasakojo, aš pradėjau melstis už jį, uždėjęs ranką jam ant peties. Turėjau pradėti melstis nedelsdamas, kad išlikčiau jautrus Jo Karalystei, kurioje šis kūno nutirpimas neegzistuoja. Aš netgi nenorėjau labai įsigilinti į Valterio problemą ar daugiau sužinoti apie tai, kokia sunki jo būklė.
Mano malda skambėjo maždaug taip: „Tėve, tai buvo Tavo mintis. Tu mums įsakei melstis, kad žemėje būtų taip, kaip danguje, o aš žinau, kad ten nėra paralyžiaus, taigi jo neturėtų būti ir čia. Taigi Jėzaus vardu įsakau nervų galūnėms atgyti. Skelbiu visišką jautrumo atkūrimą šiam kūnui.“
Netrukus po to, kai pradėjau melstis, Valteris pasakė, kad pajuto mano ranką ant peties ir dešine ranka netgi galėjo jausti mano marškinių audinį. Dievo pasaulis susidūrė su jo kūno sąstingio pasauliu ir tirpimas liovėsi.
Tikėjimas yra tai, kas atrakina nematomos aukščiausios srities prigimtį. Joje slypi Dievo dovana, kurią reikia atskleisti.
Iš Bill Johnson knygos „When Heaven Invades Earth“ (Kai dangus įsiveržia į žemę) vertė Jurga Karosaitė