Kaip gyveni, „Prieglobsti"?

Vieną ankstyvą spalio rytą kartu su vyru Marku ir „Kertinio akmens" laidos operatoriumi Gintaru Dijoku išsiruošėme į tolimąjį Lietuvos kampelį - Naująją Akmenę. Žinojau, kad apie Naujosios Akmenės bažnyčios pastoriaus Mindaugo Palionio veiklą nemažai rašyta vietinėje ir net užsienio spaudoje, šis žmogus Šiaulių krašte vienais metais buvo išrinktas Metų žmogumi, ne kartą iš sesers Solveigos Zvicevičienės lūpų girdėjau apie jo nuveiktus darbus.

Tad labai norėjau savo akimis išvysti, kas iš tiesų vyksta šiame atokiame Lietuvos kampelyje.

Kad galėtum pajusti Labdaros ir paramos fondo „Prieglobstis", kuris Mindaugo Palionio iniciatyva įkurtas prieš dešimt metų, veiklos apimtis, reikėtų ten praleisti bent kelias dienas, mat centrai išsidėstę skirtingose vietovėse: Dainorių kaime, Dabikinėlės kaime, Akmenėje, Naujojoje Akmenėje, Joniškio rajono sodyboje, Anykščių rajono Troškūnų miestelyje, Ventoje, Latvijoje. Tad ir mūsų pažintinė kelionė užtruko iki vėlyvo vakaro, saulei leidžiantis...

Mindaugas Palionis mus pasitiko Mažeikių rajone, Dainorių kaime, įsikūrusiame Reabilitacijos centre moterims su vaikais. Visai netoliese gyvena ir paties Mindaugo šeima. Tad pasižvalgę po jo atkurtą senovinę sodybą, pasigrožėję nuostabia gamta ir išgirdę Mindaugo ateities planus čia rengti stovyklavietę bei muziejų, išskubėjome į Dabikinėlės kaimą, kur įsikūręs pagrindinis fondo „Prieglobstis" centras. Čia praleidę didžiąją laiko dalį, išsvykome pamatyti Naujosios Akmenės „Tiesos žodžio" bažnyčios pastato bei jame įsiteigtų kitų centrų - Vaikų dienos centro „Vaiko kelias", Jaunimo dienos centro „New Stones" bei Adaptacijos namų suaugusiesiems. Pakeliui dar sustojome prie Krizių centro Akmenėje, kuriame gyvena likimo nuskriausti žmonės ir veikia padėvėtų drabužių parduotuvė. Tai bylojo užrašas ant sienos: „Škurlē i kiti dāktā" (Suprask žemaitiškai: „Drabužiai ir kiti daiktai").

Na, o jau saulei leidžiantis vakarop skubėjome link Joniškio rajone įsikūrusios sodybos. Pravažiavę Latvijos pasienyje esančią Žagarę, nudardėjome žvyrkeliu link Benamių sodybos. Nors įspūdžių prisirinkome be galo daug, kad net teko pirkti naują video atmintinę, bet labai džiaugiausi, jog dar spėjome pamatyti nuošaly birželio mėnesį įkurtą sodybą, kurioje glaudžiasi namų netekę, skurstantys, legendomis tapę Akmenės rajono benamiai.

Važiavau namo paliesta, net sakyčiau sukrėsta to, ką pamatėme šiame Lietuvos krašte. Sunku patikėti, kad iš mažo grūdelio - noro padėti stokojantiems - gimė tokia didelė veikla, atstatanti įvairių sluoksnių, įvairaus amžiaus ar poreikių turinčių žmonių gyvenimus. Matėme ne vieną švytintį veidą - sunku patikėti, kad tai buvę narkomanai, girtuokliai, net žudikai... Žmonės pasikeitę, ieškantys Dievo, norintys gyventi kitaip, mąstantys ne tik apie save, bet ir kitus, esančius šalia.

„Žinote, - ištariau važiuodama namo, - nuostabiausia tai, kad tie žmonės, kurie dažniausiai mūsų akyse yra „bomžai", nevertingi pastumdėliai, čia, Akmenėje, laikomi žmonėmis, juos myli, priima, nebijo jų ūmaus, nuodėmės sudarkyto būdo. Nuostabiausia matyti, kad tikinčiųjų pagalba, o svarbiausia - meilė - šitaip pakeitė beviltiškus likimus". Norėjosi šlovinti Dievą, Jam dėkoti, kad yra tikinčiųjų, paskyrusių Jam savo gyvenimą, matančių mažutėlius šio pasaulio žmones ir jiems padedančius. Tai tikras gyvenimas tikėjimu - kai dirbi darbus, tikėdamas, jog juos įkvėpė Dievas, nors ir neturi tam materialių išteklių. O Viešpats neapvilia.

Kad galėtumėte nors šiek tiek „prisiliesti" prie šio fondo nuveiktų darbų, netrukus išvysite filmuotą medžiagą svetainėje btz.lt. O mes jums pateikiame keliolika nufilmuotų kadrų.


*****

Kaip gyveni, „Prieglobsti"?

  Labdaros ir paramos fondas „Prieglobstis" veiklą pradėjo 2004 metais. Pagrindinis šio fondo projektas - „Asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų ligomis, psichologinė ir socialinė reabilitacija". Šiandien šis fondas turi 10 centrų.

Dabikinėlės kaime įsikūręs pagrindinis „Prieglobsčio" reabilitacijos centras. Jame šiuo metu gyvena 28 žmonės ir vykdoma mišri reabilitacija - t. y. pagalbą gauna tiek vyrai, tiek moterys (gyvena net moterys su vaikais). Šiame centre vykdoma 12 mėnesių reabilitacija.


***
  Adaptacijos namai įsikūrę Naujojoje Akmenėje, bažnyčios „Tiesos žodis" patalpose, antrame aukšte. Čia reabilitantai apsigyvena pabaigę pirmąjį reabilitacijos etapą Dabikinėlės kaime. Taikoma reintegracijos į visuomenę 1,5 metų programa: žmonės gali išeiti į miestą, ieškotis darbo, dirbti. Šiuo metu gyvena 4 suaugusieji (gali gyventi iki 8 žmonių).

Taip pat Naujosios akmenės bažnyčios patalpose įsikūrę dienos centrai: vaikams „Vaiko kelias", jaunimui „New Stones" bei suaugusiems. Veikia Blaivybės klubas.


***

Krizių namai įkurti Akmenėje. Čia atvyksta žmonės po reabilitacijos, netekę namų, neturintys priklausomybių, bet patyrę šeimoje smurtą. Galima gyventi iki 3 metų. Patalpose norvegų dėka įrengta padėvėtų drabužių parduotuvė, kurios pelnas skiriamas reabilitacijai.


***
  Reabilitacija moterims su vaikais, kūdikiais Dainorių kaime. Taip pat vykdoma 12 mėnesių reabilitacija. Šiuo metu gyvena 4 moterys ir 7 vaikai. Moterys išėjusios iš įkalinimo įstaigų, vartojusios kvaišalus, apleistos artimųjų.

Dienos centrai, įsikūrę Naujosios Akmenės bažnyčios patalpose: vaikams „Vaiko kelias", jaunimui „New Stones" bei suaugusiems.


***
  Benamių sodyba Joniškio rajone. Čia glaudžiasi namų netekę, bedarbiai žmonės. Šiuo metu gyvena 9 gyventojai, kuriuos prižiūri Žydrūnas. Benamių sodyboje laikomos ožkos, planuojama 3 ha plote auginti daržoves, taip apsirūpinant maistu patiems sodybos gyventojams bei padedant kitiems „Prieglobsčio" centrams.


***
  Tai benamiai-miestelio „legendos". Paminėk vardą, ir visi vietiniai žinos, apie kokį benamį kalbama. Zina pasakoja: „Gyvenau Naujojoje Akmenėje. Visko buvo,  mačiau ir juodo, ir balto. Gėriau. Dukra man pasiūlė atvažiuoti į šį reabilitacijos centrą, ir aš sutikau. Esu labai patenkinta. Žmonės čia draugiški, galima pakalbėti, niekas nesikeikia. Aš čia padedu - jei darbo yra, neatsisakau. Vasarą paruošdavau žolės ožkoms, dabar padedu virtuvėje".


***
  Benamių kaimo gyventojas Sigitas apie save prabilo šiais žodžiais: „Kalėjime praleidau 11 metų, bet ne visus iš karto, po truputį. Sėdėjau 6 kartus. Išėjęs į laisvę, išsiskyriau su žmona ir pradėjau gerti. 1,5 metų gėriau diena iš dienos. Paskiau kreipiausi į reabilitacijos centrą pas Mindaugą. Mindaugas priėmė. Bet pabuvęs porą mėnesių išėjau, po kiek laiko grįžau. Mindaugas vėl priėmė. Po to vėl išėjau ir vėl grįžau... Gyvenau ir sodo nameliuose, ir pas draugus. Jei atneši butelį alkoholio, tai draugai priima, jei neparneši - nepriima. Labai dėkoju Mindaugui, kad jis ir vėl mane priėmė. Čia jaučiuosi gerai, esu laimingas. Verdu visiems valgyti, stengiuosi išvirti kuo skaniau".

***

Anykščių rajone, Troškūnuose, atidaryti Savarankiško gyvenimo namai, kur dabar jau gyvena 8 žmonės.

***

Taip pat veikia Latvijoje įkurti reabilitacijos namai. Šiuo metu ten gyvena 10 žmonių. Planuojama, kad šis centras bus kitoks: bus taikoma „Minesotos" 28 dienų programa dirbantiems žmonėms, kurie galės gauti pagalbą laisvu nuo darbo metu - per atostogas. Norima, kad centras būtų tarptautinis.

***
  Tiek Moterų reabilitacijos centre, tiek Benamių sodyboje auginamos ožkos.