Visi žinome Dešimt Dievo įsakymų, kuriuos Viešpats davė Izraelio tautai. Ir nors šiuolaikinis žmogus vargu ar pajėgia visus juos išvardyti, tačiau tuos, kurie susiję su santykiais tarp žmonių, pasakys nesunkiai: „Nežudyk“, „Nesvetimauk“, „Neliudyk melagingai“...
Nelengva ir baisu įsivaizduoti visuomenę, kuri paneigtų šitas taisykles ar bent jau nelaikytų jų elgesio standartu.
Šiame straipsnyje pateikiamos žymaus XX a. baptistų teologo, bestseleriu tapusios knygos „Menas suprasti savo sutuoktinį“ autoriaus Sesilio Osborno mintys. Jo nuomone, šios taisyklės tokios svarbios šeimyniniam gyvenimui, kad jis net išdrįso pavadinti jas „Dešimt įsakymų“. Šios taisyklės ypač naudingos būsimoms nuotakoms. Jos padės daryti mažiau klaidų ir kurti santykius vadovaujantis dieviškais principais. Laiminga santuoka - tai ne iš dangaus nukritusi laimė, o kruopštaus darbo rezultatas. Tad peržvelkime jas...
1. Suprask tikrąją meilės prasmę
Meilė yra ne tokia, kokią ją įsivaizduoja paaugliai. Jiems meilė - tai įsimylėjimas, seksualinė aistra, pavydo kančios ir trumpų pasimatymų džiaugsmas. Įsimylėjusi paauglė nepajėgia galvoti, pavyzdžiui, apie mokslus, o visos jos mintys nukreiptos į jausmų objektą. Brandi meilė - tai meilė supančiam pasauliui, meilė sau, meilė kitiems.
Liūdna tiesa yra tai, kad beveik nė vienas žmogus negauna pakankamai meilės. Mes visi norime būti mylimi, tačiau pamirštame, kad pirmiausia reikia pradėti dovanoti meilę sutuoktiniui, o ne laukti jo meilės. Be to, labai svarbu, kaip išreiškiame savo požiūrį, savo jausmus. Taigi svarbu mokytis dovanoti meilę vyrui taip, kaip jis gali ją priimti. Daugelis vyrų užaugo šeimose, kuriose jausmai atvirai nereiškiami, taigi jie nemoka išsakyti meilės žmonoms. Žmonos dažnai pyksta ant tokių vyrų, manydamos, kad vyrai jų nemyli: „Vyras švelnus man tik lovoje. Jis daug ką dėl manęs daro, bet kodėl niekada nesako, kad myli mane? Aš nežinau, kas jam esu.“
Tuomet žmona turėtų priimti vyrą tokį, koks jis yra, ir duoti jam laiko. Išreikšk savo meilę taip, kaip norėtum, kad meilę rodytų vyras, ir po kelerių metų pamatysi, kad jis pasikeis. Žvelgdamas į tave jis išmoks to, ko vaikystėje neišmoko iš tėvų.
Meilė - tai valios sprendimas rodyti meilę taip, kad kitas galėtų ją priimti. Meilė - tai dovana kitam, o ne meilės sau reikalavimas, todėl jeigu savo poreikį būti mylima išreiški reikalaudama arba kankinės balsu, gali susigadinti santykius su vyru, o ir pati tapti nemalonia asmenybe.
2. Pamiršk savo svajones apie tobulą santuoką ir pasistenk sukurti gerą santuoką
Tobulų santuokų nebūna dėl tos paprastos priežasties, kad nėra tobulų žmonių. Jeigu ir yra laimingų santuokų, jos - ilgų darbo metų rezultatas, tokios šeimos negimsta pirmąją medaus mėnesio dieną. Tik pasakose nekalbama apie šeimyninius vaidus, gal todėl jos trumpai baigiamos: „Jie gyveno ilgai ir laimingai.“ Tačiau tikrame gyvenime taip nėra, ir tai normalu. Po vestuvių daugelis moterų taip ilgai lauktą šeimyninį gyvenimą apibūdina šiais žodžiais: „Skolos, alinantys buities darbai ir vystyklai.“ Tenka pripažinti, kad tai - daugelio sutuoktinių porų tikrovė.
Be to, jums pradėjus kartu gyventi pastebėsi tokių nemalonių savo išrinktojo bruožų, kurių net neįsivaizdavai. Gal jis nepratęs tvarkytis, nes už jį tai visada darydavo mama, galbūt naktį knarkia ir neleidžia tau miegoti, vėluoja iš darbo grįžti vakarienės, neklausia, kaip tu jautiesi, nenori su tavimi eiti į kiną, kai tu to nori, pamiršta santuokos metines... O gal jis nuolat atidarinės orlaides, o tu nuolat šalsi... Šis sąrašas begalinis...
Santuoka - tai patys sudėtingiausi žmonių tarpusavio santykiai, todėl tau tikrai prireiks įgūdžių, takto ir kantrybės. Tačiau sukurti gerą santuoką įmanoma, jeigu negailėsi pastangų. Ypač svarbu tai atminti pirmaisiais bendro gyvenimo metais, kai sutuoktiniai derinasi vienas prie kito. Be to, svarbiausia, nepadaryti vienos visuotinai paplitusios klaidos, kai vos kilus sunkumams sutuoktiniai nusivilia santuoka ir puola ieškoti kito žmogaus, kuris, kaip tikisi, bus jų „tobula antroji pusė“.
3. Suprask unikalius savo vyro poreikius ir bandyk juos patenkinti
Atsisakyk savo įsivaizdavimų apie tai, kaip įtikti vyrui. Jis yra unikalus ir vienintelis, turintis tik jam būdingų stipriųjų ir silpnųjų savybių, savo įsivaizdavimų ir lūkesčių. Tikriausiai girdėjai, kad kelias į vyro širdį eina per skrandį, bet taip yra ne visada! Galbūt kelią į jo širdį nuties padrąsinimo žodžiai, gal jis iš tavęs tikisi pagyrimo ir palaikymo. O gal jis mėgsta namuose tvarką, ir tu pavergsi jo širdį, kurdama namų jaukumą ir palaikydama švarą. Gal jis nori, kad drauge su juo domėtumeisi kokiu nors užsiėmimu.
Taigi atsisakyt stereotipų apie tai, „ko nori visi vyrai“, ir pasistenk suprasti unikalius savo išrinktojo bruožus.
Pradžioje tau nepavyks visų jų atrasti, bet nemanyk, kad dėl to esi bloga žmona. Jis taip pat iš karto nepadarys visko, ko iš jo tikiesi. Bet supratusi, ko reikia tavo vyrui, žinosi kur link judėti.
4. Tapk nepriklausoma nuo savo tėvų ir nekritikuok vyro giminaičių
Pirmuosius aštuoniolika ar dvidešimt savo gyvenimo metų vaikai yra labai artimi savo tėvams. Jeigu kūdikis yra labiausiai nuo jų priklausomas, tai metams bėgant ši priklausomybė mažėja, ir tuokdamiesi jauni žmonės jau turi būti visiškai savarankiški.
Tėvai nori ir tuo pat metu bijo savo vaikų nepriklausomybės, jie nori apsaugoti vaikus nuo klaidų ir bandyti kontroliuoti bei patarti, kaip geriausiai išleisti pinigus, sustatyti baldus, kiek kartų per dieną valgyti namuose, kur vykti atostogų, taip pat ir daugybe kitų klausimų. Štai ką pasakojo trisdešimt aštuonerių metų moteris apie savo santykius su motina: „Kai atvažiuoju pas mamą, jaučiuosi aštuonerių metų mergaitė. Ji nurodinėja mano vaikams, moko mane, kaip elgtis su vyru, kalba, ką turėčiau ir ko neturėčiau daryti. Aš ją myliu, bet ji neleidžia man suaugti. Net tada, kai esame ne kartu, ji rašo man ilgus laiškus su pamokymais. Norėčiau, kad ji paliktų mane ramybėje, leistų man daryti klaidas ir iš jų mokytis.“
Viena iš svarbiausių santuokos taisyklių - niekada nekritikuoti išrinktojo šeimos. Jis pats gali nemaloniai kalbėti apie savo tėvus, brolius ar seseris, tačiau tu jokiu būdu neturi jam pritarti ar persiimti jo jausmais. Net jeigu jis nekenčia savo artimųjų, jis nebus dėkingas už tavo neapykantą jiems. Čia tu turi būti tolerantiškai.
Jis taip pat neturi teisės kritikuoti tavo artimųjų - tu gali tai daryti, o jis - ne.
5. Girk savo vyrą ir dėkok jam, net jeigu jis to nedaro tau
Galbūt tu pagaminai nuostabius pietus ir nuščiuvusia širdimi lauki, kol vyras juos pagirs, o jis gal net neįsivaizduoja, kad tau to reikia. Vienas vyras piktinosi, kad jo žmona yra nuolat tikisi, jog jis girs ją už naują šukuoseną, omletą, gražiai sutvarkytus namus... „Galiausiai neprašau jos žavėtis kiekvieną kartą, kai parnešu namo atlyginimą. Aš dirbu savo darbą, o ji - savo.“
Tad kaip sulaukti iš vyro pagyrimo? Pradėk elgtis su juo taip, kaip norėtum, kad jis elgtųsi su tavimi. Jėzus būtent taip suformulavo „auksinę taisyklę“: „Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite...“ (Mt 7, 12).
Paprastai moterims labiau reikia susižavėjimo ir padrąsinimo žodžių negu vyrams. Bet tai nereiškia, kad vyrams jų nereikia. Pradėk pastebėti gerąsias savo vyro puses ir juo žavėtis. Jei jis nesupranta, kad tau reikia padrąsinimo ir pagyrimo žodžių, pasakyk jam apie tai, bet tik su meile ir švelniai, o ne skųsdamasi ir įsižeidusi, nes taip jis tik supyks. Nesielk kaip griežta motina, kuri bara vaiką už dvejetą. Nė vienas vyras nemėgsta jaustis prasikaltusiu mažu berniuku. Bet meilė ir taktiškumas gali padėti pasiekti tai, ko nepasieksi susierzinimu ir įniršiu.
6. Atsisakyk pavydo ir noro, kad vyras visiškai tau priklausytų
Stiprus „savininkiškumo“ jausmas kyla iš nepasitikėjimo savimi. Vienas jaunuolis šeimų konsultantui skundėsi, kad jo nuotaka „spaudžia“ jį, norėdama visiškai jį valdyti. Ji iškritikavo jo liudininką - geriausią vaikystės draugą - ir pareikalavo, kad jaunikis rastų kitą. Po to įspėjo, kad po vestuvių neleis jo draugams lankytis jų namuose. Ji iškėlė ir daugiau reikalavimų, kurie liudijo jos didelį nepasitikėjimą savimi.
Šis šeimos konsultantas taip patarė jaunuoliui: „Jeigu leisi jai elgtis taip, kaip dabar, po kelerių metų turėsi atsisakyti dar daugiau. Ir tau liks vienintelė alternatyva: arba visiškai prarasti laisvę, arba šeimą.“
Pernelyg pavydžios moterys vaikystėje tikriausiai negavo tėvo dėmesio. Tai merginai buvo tas pats - jos tėvas mirė, kai jai buvo vos dveji. Motina ištekėjo dar kartą, bet po kelerių metų išsiskyrė. Mergina prisipažino: „Nesijaučiu, kad kada nors būčiau turėjusi tėvą.“
Žinoma, negalima jos dėl to kaltinti. Neturėdama nei tėvo, nei brolių, ji taip ir nesuprato, ko vyrai pirmiausia tikisi iš santuokos. Be to, netekusi tėvo ir patėvio ji padarė tokią išvadą: „Vyrai mane palieka. Jie išeina. Turiu „prisiklijuoti“ prie šito žmogaus, arba prarasiu ir jį.“
Jos neužtikrintumo šaknys suprantamos. Pasak Freudo, suaugę žmonės sprendžia neišspręstus vaikystės konfliktus. Jei norime gyventi laimingą gyvenimą, reiktų rasti nesaugumo priežastis ir pamėginti jas išspręsti, o ne stengtis pateisinti netinkamą elgesį.
Pavydas ir siekis paversti kitą žmogų visiškai priklausomu lemia visiškai priešingą rezultatą - tai atstums tavo išrinktąjį, kuris arba užsidarys savyje, arba atsidurs kitos moters glėbyje. Tavo pavydas - tai kraštutinio nesaugumo išraiška. Jei pati negali su tuo susitvarkyti, kreipkis į dvasininką arba šeimų konsultantą.
7. Iš darbo grįžusį vyrą pasitik su meile, o ne priekaištais ir reikalavimais
Nori, kad namo grįžęs vyras švelniai ir meiliai elgtųsi su tavimi ir vaikais. Tačiau jei jis taip nesielgia, gali pakeisti jo elgesį vadovaudamasi ta pačia auksine taisykle: elkis su savo vyru taip, kaip nori, kad jis elgtųsi su savimi.
Jis turi savo poreikių - galbūt jis laukia, kad sutiktum jį apkabindama ir pabučiuodama. Tačiau tu jau prie durų jam išberi, kad jį kviečia į mokesčių inspekciją, vaikas bjauriai elgėsi, skalbimo mašina sugedo, ir reikia išnešti šiukšles. O jei vyras tau į tai „atsikirs“ pakeltu balsu, nereiškia, kad jis tavęs nemyli. Tiesiog jis tikėjosi iš tavęs kai ko kito, ir to negavo.
Ir tavo, ir jo poreikiai svarbūs, tačiau čia ir yra „interesų konfliktas“! Jums abiem buvo nelengva diena, tad geriau laikykis tokios taisyklės - visas blogas naujienas padėk į šalį (galėsite jas aptarti po vakarienės). Grįžusiam namo vyrui parodyk meilę, nesvarbu, ką konkrečiu momentu jauti, ir vieną dieną pamatysi, kad toks elgesys duoda puikius rezultatus. „Duokite, ir jums bus duota“ - tai krikščioniškas principas, kuris veikia!
Gal tavo vyras taip pat turi išmokti būti švelnesnis, dėmesingesnis, daugiau bendrauti. Tačiau jis - tai tas žmogus, kurį savo vestuvių dieną pažadėjai mylėti bet kokiomis aplinkybėmis, džiaugsme ir skausme. Tad nejau šiandien ištikę nemalonumai tokie jau siaubingai baisūs?
Savo ruožtu tokiu sutikimu nusivylęs vyras sėdės prie televizoriaus ir mąstys: „Ir dėl šito aš atsisakiau laisvės? Prieš vesdamas jaučiausi ramiai, niekas manęs netąsė. Niekas jau prie durų neišliedavo ant manęs blogų naujienų lyg kokių pamazgų.“
Tokioje situacijoje nėra nei teisiųjų, nei kaltųjų. Joje tiesiog atsiskleidžia viena didžiausių žmonių sambūvio problemų: kiekvienas prašo, bet nė vienas neduoda. Kažkuris iš jūsų turi nutraukti šį ydingą ciklą. Tegul tai būna brandesnis, labiau mylintis žmogus. Jeigu manai, kad tai tu, elkis kitaip, pradėk duoti vyrui meilės ir švelnumo. Nepamiršk - tai ne vienerių metų darbas. Bet jai būsi kantri, tiesiog „parblokši“ jį savo meile ir pamatysi, kad jūsų santuoka tapo geresnė.
8. Jokiu būdu nesistenk pakeisti vyro kritikuodama ir puldinėdama
Visais atvejais žmonių tarpusavio santykiuose, įskaitant ir santuoką, atsiskleidžia trys tarpusavyje susiję faktai.
1. Tiesioginiais veiksmais negaliu pakeisti kito žmogaus.
2. Galiu keisti tik save.
3. Kai aš pasikeisiu, kiti ims keistis žiūrėdami į mane.
Jeigu trokšti tobulesnės santuokos, nemėgint pakeisti vyro tiesioginiais veiksmais. Tos pačios nuostatos laikykis bendraudama su vaikais ir draugais. Žmones keičia meilė, o priešiškumas sukelia tik priešiškumą. Nebekelk vyrui reikalavimų, nuolat nenutaisyk kankinės veido, tačiau elkis kantriai, su meile ir tiesiog išreikšk savo jausmus.
9. Išsigydyk „princesės ligą“
Žinoma, ne kiekviena moteris „serga“ šia liga, bet ji paliečia daugelį. Apskritai kalbant, „princesės liga“ pasireiškia tuo, kad mergina jaučiasi pernelyg ypatinga, ne tokia kaip kitos. Nė vienas iš mūsų nėra pernelyg ypatingas. Mes visi unikalūs, bet tai visai kas kita!
Maža mergaitė iš aplinkinių nuolat girdi, kokia ji žavi ir nuostabi, ji tiesiog „sugeria į save“ šiuos žodžius. O jeigu ji - vienintelis vaikas šeimoje arba jauniausia dukra, situacija dar pablogėja. Kaip paprastai elgiasi „princesė“? Ji prašo, reikalauja, tampa irzli, jeigu negauna to, ko nori, savo reikmėms leidžia labai daug pinigų, kelia ultimatumus arba meistriškai manipuliuoja žmonėmis...
Viena jau trisdešimtmetį peržengusi moteris pasakojo apie savo „princesės ligą“. Ji buvo tėvų pasididžiavimas, ir tėvai duodavo jai viską. Taigi ji išaugo pareiginga ir nuolaidi, nes suprato, kad tai geriausias būdas pasiekti tai, ko ji nori. Mama visuomet ją rengdavo gražiausiais drabužiais ir didžiavosi prieš drauges. Mokykloje ji visuomet sėdėjo pirmame suole ir gaudavo gerus pažymius. Visi jai pranašavo puikią ateitį.
„Tada, - pasakojo ji, - aš ištekėjau. Mano vyras mielas ir tykus žmogus, mes auginame du vaikus. Vyras mane myli, bet man to nepakanka. Tai man primena tarsi aš buvau princesė, o vėliau netekau karalystės. Daugiau manimi niekas nebesižavėjo. Aš tapau viena iš milijonų. Suprantu, kad tai kvaila. Tačiau emociškai jaučiuosi būtent taip. Manau, kad širdies gilumoje vis dar esu maža mergaitė, kuriai reikia pagyrimų ir šlovės. Baisu jaustis ypatinga, o vėliau patirti kitokį požiūrį. Ar aš kada nors išaugsiu ir pasveiksiu nuo „princesės ligos“?“
Jau pats šis jos klausimas yra brandos požymis. Mes visi norime, kad su mumis elgtųsi kaip su nepaprastais, o toks narcisizmas yra vaikystės liekana. Nesubręsime, jeigu to neatsisakysime.
10. Melskis kantrybės
„Maniau, kad po vestuvių mes išspręsime šią problemą, - skundėsi moteris, kuri jau prieš tekėdama žinojo, kad jos išrinktasis mėgsta išgerti. - Jis nebuvo alkoholikas, ir aš buvau tikra, kad jeigu jis mane myli, tai žinos saiką.“ Tačiau santuoka neišlaisvino vyro iš priklausomybės, ir laikui bėgant jis ėmė dar daugiau gerti.
Dar viena moteris buvo nepatenkinta, kad vyras per dažnai ją palieka ir važiuoja žvejoti. Iki vestuvių jo pomėgis jai neatrodė toks gąsdinantis, bet dabar savaitgaliais ji jaučiasi vieniša.
Karkartėmis moters noras ištekėti, susikurti jaukius savo namus ir turėti vaikų būna toks stiprus, kad moterys dažnai užmerkia akis prieš savo išrinktųjų trūkumus. Be to, moterys nesąmoningai tiki, kad „meilė viską įveiks“. Daugeliu atvejų sveiki santykiai tikrai padeda susidoroti su daugeliu problemų. Tačiau viena iš svarbiausių ir būtinų tikros meilės sudedamųjų dalių yra kantrybė: „Meilė yra kantri.... visa išveria, viskuo viliasi“ (1 Kor 13, 4. 7).
Kita vertus, nebrandi meilė nori pasikeitimų nedelsiant. Nustok skųstis, kritikuoti ir kontroliuoti vyrą, net jeigu esi visiškai teisi. Kuo daugiau smerksi ir kritikuosi, tuo labiau tikėtina, kad atstumsi jį.
Iš http://www.christian-culture.info vertė D. J.
Užrašas iliustracijoje: Kas gali surasti gerą moterį? Ji yra daug vertingesnė už perlus (Pat 31, 10)