Pabandysiu tai papasakoti, kaip vienos Šventajame Rašte užrašytos istorijos dalyvis.
Mes ėjome dviese. Buvo labai liūdna ir skaudu. Sekti Jėzumi iš Nazareto atrodė taip prasminga. Dievo pažadų išsipildymas jau skleidėsi mūsų akyse. Kiekvieną akimirką galėjo įvykti didinga permaina, ir atsiverti stebuklingi Dievo veiksmai, atkuriantys Izraelio karalystę. Jėzus - Mesijas.
Mes tai žinojome. Tai buvo taip aišku. Tačiau staiga įvykiai pasisuko neįmanoma kryptimi. Aukščiausia tautos valdžia jį suėmė ir nuteisė kaip piktžodžiautoją.
Mes dar gyvenome praeitų dienų įvykiais - Piloto teismas, erškėčiais vainikuotas nuplaktas Jėzus minios akivaizdoje, siaubingas sprendimas nukryžiuoti jį. Iki paskutinės akimirkos laukėme stebuklo. O jo nebuvo. Dangus neatsivėrė, bausmės vykdytojai viską atliko iki galo. Niekas jiems nesutrukdė. Minios pašaipos. Dar vienas nužudytas pranašas.
Ėjome negreitai, kalbėdamiesi. Mus pavijo kažkoks žmogus, einantis ta pačia kryptimi. Eidamas šalia, klausėsi mūsų pokalbio. Po kurio laiko pasidomėjo, apie ką taip nuliūdę kalbamės.
Iš kur jis toks atsirado, kad nieko nežino apie paskutinius įvykius, sujudinusius visą Jeruzalę. Pakeleivis, susidomėjęs paklausė, o kas gi vyko Jeruzalėje. Mes jam viską nuosekliai išdėstėme.
Ir staiga iš jo lūpų suskambo tokie netikėti žodžiai: „O jūs neišmanėliai, kokios nerangios jūsų širdys tikėti tuo, ką kalbėjo pranašai".
Kas toks šis pakeleivis? Kodėl jis mano, kad mes esame neišmanėliai? Gal jis koks Rašto mokytojas? Jis labai įdomiai aiškina Raštus. Keista savijauta. Širdis tarsi pradeda degti gyvybės ugnimi.
Gaila, kad mums reikia sukti į kaimą, o jis nusiteikęs eiti toliau. Norėtųsi dar pabūti su juo. Abu ėmėme prašyti. Juk jau vėlu ir toliau vienam keliauti nebesaugu. Jis pasuko su mumis, užėjo į namus, atsisėdo prie vakarienės stalo, paėmė duoną... (pgl.Lk 24 sk.)
Jūs tiesiog vienas ar viena iš daugelio, bet Dievas jus pastebėjo. Jūs einate prislėgtas abejonių, nusivylęs, ir Jis pasiveja Jus ir eina kartu kaip nepažįstamas keliauninkas. Užkalbina Jus, išklauso Jūsų pasakojimą apie jus slegiantį sielvartą ir tuomet nukreipia Jūsų dėmesį į Šventojo Rašto žodžius, kurie uždega širdį. Jeigu Jūs pasikviesite tą pakeleivį prie savo stalo, Jis laužys su Jumis duoną ir Jūs Jį pažinsite.
Ateinančiais 2012 metais, kai Rašto žodžiai uždegs širdį, linkiu pasikviesti Viešpatį ilgesniam pokalbiui.